BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Su Ukraina besiribojančių ES šalių atsakas ir pasiruošimas sprendžiant imigravusių ukrainiečių su narkotikais susijusius klausimus

Data

2022 07 19

Įvertinimas
0
mc.jpg
Foto EMCDDA

2022 m. vasario 24 d. Rusija, sukeldama pražūtingas socialines, politines, ekonomines ir su sveikatos apsauga susijusias problemas, įsiveržė į Ukrainą. Per ateinančius mėnesius milijonai žmonių bėgdami iš šalies paliko savo namus Ukrainoje.

Siekdamas ištirti ES šalių, besiribojančių su Ukraina, reagavimą į imigravusius ukrainiečius ir pasiruošimą spręsti jų su narkotikais susijusius klausimus, Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras inicijavo greito reagavimo tendencijų stebėjimo tyrimą. Paskelbtoje ataskaitoje daugiausiai dėmesio skiriama su narkotikais susijusioms paslaugoms, skirtoms probleminiams narkotikų vartotojams, įskaitant pakaitinį gydymą opioidais, žalos mažinimo paslaugas, taip pat intervencijas, skirtas su narkotikais susijusių infekcinių ligų prevencijai ir gydymui.

Prieš prasidedant karui 2020 m. Ukrainoje buvo apie 350 000 žmonių, vartojančių švirkščiamuosius narkotikus, ir 280 000 žmonių, vartojančių opioidus, bet tik apie 6 proc. iš jų gavo pakaitinį opioidų gydymą. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas ir su tuo susijusios infekcinės ligos yra reikšmingas visuomenės sveikatos iššūkis Ukrainoje – ŽIV paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų apie 20 proc., hepatito C – apie 64 proc.

Prasidėjus karui kaimyninės Ukrainos šalys buvo priverstos suteikti paramą ir prieglobstį milijonams ukrainiečių, iš kurių daugiausia moterims, vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms bėgusiems nuo karo. Nepaisant tarptautinės mobilizacijos siekiant suvaldyti šią krizę ir paramos iš tarptautinių nevyriausybinių organizacijų, situacija Ukrainoje sukėlė didelius iššūkius egzistuojančiai sveikatos priežiūros sistemai. Vienas iš neatidėliotinų prioritetų  - užtikrinti namus palikusių ukrainiečių gydymo tęstinumą, įskaitant opioidų pakaitinį gydymą ir infekcinių ligų, susijusių su narkotikų vartojimu, gydymą. 

Didžioji dauguma probleminių narkotikų vartotojų  yra vyrai, todėl bėgančių nuo karo asmenų skaičius, kurie siekė gauti su narkotikais susijusio gydymo tęstinumą, gana mažas. Atkreipiamas dėmesys, kad tai gali būti susiję ir su kalbos ar kultūriniais barjerais, dėl kurių neišsiaiškinamas gydymo poreikis, stigma dėl narkotikų vartojimo ar turimų užkrečiamų ligų, taip pat paslaugų teikėjų neapibrėžtumu dėl gydymo finansavimo ar suteiktų paslaugų kompensavimo. 

Atsižvelgiant į tai ir į didėjantį paliekančių namus ukrainiečių skaičių, neatmetama, kad paslaugų poreikis narkotikus vartojantiems asmenims su Ukraina besiribojančiose ES šalyse ateityje augs. Tyrime taip pat nustatomi veiksniai, galintys padėti ES šalims geriau pasirengti būsimiems poreikiams šioje srityje.

Daugiau informacijos čia.