BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Pakaitinio gydymo prieinamumo ribojimai skatina  opioidinius vaistus įsigyti nelegaliai: skelbiama naujausiame ENNSC leidinyje

Data

2021 02 12

Įvertinimas
1
OST.png

Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (ENNSC) parengė naujausią ataskaitą „Balansuojant tarp pakaitinio opioidinio gydymo  prieinamumo ir pakaitinių opioidinių vaistų neteisėtų kelių Europoje: iššūkiai ir pasekmės“.

Opioidų vartojimas ir jo pasekmės kelia rimtų iššūkių visuomenės sveikatai visame pasaulyje ir lemia didelį su opioidais susijusių mirčių skaičių. Pastaraisiais dešimtmečiais buvo sukaupta įtikinamų mokslinių įrodymų apie pakaitinio opioidinio  gydymo (angl. Opioid substitution treatment, OST) naudą gydant priklausomybę nuo opioidų ir mažinant su tuo susijusias sveikatos bei socialines pasekmes. Pastaruosius tris dešimtmečius OST įvedimas ir išplėtimas buvo pagrindinis atsakas, siekiant sumažinti su opioidais susijusių mirčių skaičių, didelės rizikos opioidų vartojimo lygį ir ŽIV infekcijų skaičių tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų Europoje. Apskaičiuota, kad 2018 m. beveik pusė iš 1,3 milijono didelės rizikos opioidų vartotojų Europos Sąjungoje gavo šį gydymą.

Siekiant nustatyti OST poreikį, šalys atlieką didelės rizikos opioidų vartotų populiacijos dydžio skaičiavimus. Tuomet galima įvertinti, kokia dalis asmenų, nuo didelės rizikos opioidų vartotų populiacijos, gauna OST paslaugas. 10 iš 18 ES šalių, turinčiose tokius įvertinimus, OST aprėptis laikoma aukšta – paslaugą gauna daugiau nei 50 proc. nuo opioidų priklausomų asmenų, o Prancūzijoje – net 80 proc. Vidutinis OST prieinamumo lygis yra Italijoje, Čekijoje ir Portugalijoje (nuo 50 iki 30 proc.) ir žemas (mažiau nei 30 proc.) – 5 šalyse, tarp jų ir Lietuvoje (16 proc.). 

Vis dažniau diskutuojama apie nerimą keliantį pakaitinių opioidinių vaistų patekimą į neteisėtą apyvartą ir vartojimo ne pagal paskirtį lygį, kuris, atrodo, vaidina vis didesnį vaidmenį Europos narkotikų rinkoje. Pavyzdžiui, beveik 15% pacientų, kurie pastaraisiais metais Europos Sąjungoje, Norvegijoje ir Turkijoje kreipiasi į specializuotą gydymą dėl opioidų problemos, kreipėsi dėl problemų, susijusių su netinkamu OST vaistų vartojimu. Didelės rizikos opioidų vartotojų OST vaistų ne gydymo tikslais tiekėjai dažniausiai yra draugai ir šeima (kurie juos paprastai įsigyja teisėtai naudodamiesi medicinos paslaugomis), narkotikų platintojai ir jų pačių teisėti receptai. Tarptautinė prekyba ir internetas, atrodo, turi mažesnį vaidmenį įsigyjant vaistus.

 „Didelis buprenorfino kiekis, konfiskuotas 2017 m. Suomijoje ir Švedijoje, rodo, kad organizuotos nusikalstamos grupės užsiima prekyba šiomis medžiagomis. Pasak nacionalinių ekspertų ir paskutinės ES narkotikų rinkų ataskaitos, didelio masto buprenorfino kontrabandą į Suomiją organizuoja Suomijos, Vakarų Afrikos, Lietuvos ir Estijos piliečiai. Didžioji dalis Suomijoje sulaikyto buprenorfino yra kilusi iš Prancūzijos sveikatos priežiūros sistemos. Asmenys, esantys OST Prancūzijoje, parduoda savo receptus asmenims, vadinamiems „kolekcionieriais“. Taip pat naudojamos pavogtos sveikatos draudimo kortelės buprenorfino receptų surinkimui. Šie „kolekcionieriai“ surenka iki 10 receptų per dieną, o tai gali sudaryti daugiau nei 1 000 buprenorfino tablečių per dieną (112 tablečių pagal vieną receptą). Tada septynių tablečių juostelės parduodamos didmenininkams už 10 eurų, kurie vėliau jas parduoda kontrabandininkams už 15 eurų. Šie kontrabandininkai perparduoda juos mažmeninės prekybos atstovams už 35 eurus už septynias tabletes. Galutinė kaina sostinės regione aplink Helsinkį yra nuo 30 iki 50 eurų už tabletę. 2017 m. gruodžio mėn. Europolo remiama operacija išardė prekybos tinklą, kuris dideliais kiekiais iš Prancūzijos gabeno buprenorfino tabletes (Subutex) į Suomiją.“ – rašoma naujausiame ENNSC leidinyje.

Švedijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad 87 proc. be gydytojo paskyrimo vartojusiųjų buprenorfiną per paskutinius metus, ėmėsi savigydos norėdami sumažinti ar visai nutraukti heroino vartojimą.

Didžioji dauguma asmenų, netinkamai vartojančių receptinius OST vaistus, Europos Sąjungoje yra ilgalaikiai didelės rizikos opioidų vartotojai, turintys priklausomybę nuo opioidų ir anksčiau gydęsi nuo priklausomybės. Du iš trijų besikreipiančiųjų dėl metadono vartojimo ne pagal paskirtį pranešė, kad anksčiau buvo OST.

Siekiant geriau suprasti pagrindinius veiksnius, susijusius su didėjančiu OST vaistų vartojimu ne pagal paskirtį Europoje, šioje ataskaitoje analizuojamos įvairios OST vaistų prieinamumo, patekimo į neteisėtą apyvartą ir naudojimo ne pagal paskirtį Europos šalyse dimensijos, tuo pačiu aptariant Vakarų ir Rytų Europos šalių istorinį kontekstą. Ataskaitos tikslas yra ištirti šių dimensijų ryšį ir nustatyti galimą poveikį politikai ir praktikai nacionaliniu ir Europos lygmenimis.

Ataskaita parengta vadovaujantis  Europos narkotikų ir narkomanijos informacinio tinklo REITOX nacionalinių centrų pateiktais duomenimis apie gydymo poreikį, sveikatos ir socialines atsako priemones, mirčių nuo perdozavimo atvejus, narkotikų konfiskavimo skaičius, kasmet skelbiamus ENNSC Statistikos biuletenyje. Leidinyje taip pat naudota anksčiau skelbta informacija ENNSC ir Europol „ES narkotikų rinkos apžvalgoje“, ENNSC „Europos narkotikų  ataskaitoje“, apžvelgta užsienio literatūra.

Daugiau informacijos rasite ENNSC leidinyje Balancing access to opioid substitution treatment with preventing the diversion of opioid substitution medications in Europe: challenges and implications“