BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Lietuvoje pasirodė leidinys apie nepagražintą narkotikų vartojimo kalėjimuose realybę

Data

2021 07 12

Įvertinimas
0
478184-285250-1287x836.jpg

Lietuvoje paskelbtas Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (ENNSC) leidinys „Laisvės atėmimo vietos ir narkotikai Europoje“, kuriame nagrinėjamos laisvės atėmimo vietose esančių asmenų narkotikų vartojimo ir su tuo susijusios problemos, taikomos socialinės ir sveikatos stiprinimo priemonės, narkotikų tiekimo ir prekybos situacija, iššūkiai.

Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas laisvės atėmimo vietose nėra neįprasta praktika, tačiau pastaraisiais metais ypatingu iššūkiu tapo naujų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas laisvės atėmimo vietose, ypač sintetinių kanabinoidų.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo bent kartą gyvenime paplitimas prieš įkalinimą ir įkalinimo metu tarp šalių skiriasi ir priklauso nuo laisvės atėmimo vietos, narkotikų politikos ir narkotikų vartojimo paplitimo visuomenėje. Leidėjai skelbia, kad bent kartą gyvenime prieš įkalinimą kanapes vartojo nuo 13 proc. Rumunijoje iki 87 proc. Airijoje laisvės atėmimo vietose esančių asmenų, kokainą – nuo 7 proc. Kroatijoje iki 75 proc. Airijoje, amfetaminus – nuo 2 proc. Turkijoje ir Rumunijoje iki 47 proc. Latvijoje, heroiną – nuo 4 proc. Vengrijoje ir Kroatijoje iki 29 proc. Belgijoje. Atskirai dešimtyje Europos šalių atliktas tyrimas parodė, kad švirkščiamuosius narkotikus prieš įkalinimą yra vartoję nuo 6 proc. laisvės atėmimo vietose esančių asmenų Lenkijoje iki 48 proc. Lietuvoje.

Laisvės atėmimo vietose esančių žmonių fizinė ir psichinė sveikata bei socialinė gerovė yra prastesnė, o gyvenimo trukmė yra trumpesnė nei bendraamžių laisvėje. Laisvės atėmimo vietose esančių asmenų sergamumo ŽIV, virusinių hepatitų B ir C infekcijomis, tuberkulioze lygis yra didesnis. Vartojantiems švirkščiamuosius opioidus rizika mirti dėl perdozavimo stipriai padidėja po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Lietuvoje atlikto tyrimo duomenimis, 2017 metais iš 83 su narkotikais susijusių mirties atvejų 10 proc. įvyko nepraėjus 6 mėn. po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Tarp laisvės atėmimo vietose esančių asmenų, vartojusių ar vartojančių narkotikus, ŽIV infekcijos paplitimas siekia nuo 0 proc. Čekijoje iki 34 proc. Ispanijoje (iš 12 duomenis pateikusių šalių), virusinio hepatito B – nuo 0 proc. Vengrijoje iki 81 proc. Švedijoje (iš 9 duomenis pateikusių šalių), virusinio hepatito C – nuo 3 proc. Slovėnijoje iki 97 proc. Švedijoje (iš 12 duomenis pateikusių šalių). Sergamumas tuberkulioze siekia nuo 0,8 proc. iki 6 proc. nuo visų laisvės atėmimo vietose esančių asmenų (iš 6 duomenis pateikusių šalių).

Laisvės atėmimo vietose vykdomos intervencijos, skirtos infekcinių ligų prevencijai ir kontrolei apima testavimą, skiepijimą nuo virusinio hepatito B, ŽIV infekcijos ir virusinio hepatito C gydymą, švietimą apie šių infekcijų riziką ir galimas prevencijos priemones, tačiau galimybės atlikti tyrimus ir gauti gydymą laisvės atėmimo vietose išlieka menkos. Leidėjai akcentuoja, kad kitos žalos mažinimo intervencijos, kurių veiksmingumas bendruomenėje yra įrodytas, įskaitant adatų ir švirkštų keitimo, prezervatyvų platinimo ir saugių tatuiruočių programas, yra įgyvendinamos tik keliuose kalėjimuose Europoje. Tik nedaugelis šalių išduoda naloksoną paleidžiant asmenis iš laisvės atėmimo vietos.

Daug žalos mažinimo intervencijų, kurios efektyvios visuomenėje, buvo pritaikytos laisvės atėmimo vietoms, nors dažnai pavėluotai ir nepakankama aprėptimi, įskaitant farmakologinį gydymą, pakaitinį gydymą opioidais, psichosocialines ir su narkotikų vartojimu susijusių infekcinių ligų intervencijas. Pakaitinis gydymas opioidais laisvės atėmimo vietose taikomas Norvegijoje, Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje ir visose ES valstybėse narėse, išskyrus Slovakiją, bet daugelyje šalių vis dar per mažai.

Daugiau informacijos:

https://www.emcdda.europa.eu/system/files/publications/13904/TDXD21001ENN.pdf

Shutterstock nuotr.