BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Kaip užtikrinti veiksmingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją?

Data

2021 06 30

Įvertinimas
0
nacionaline darbotvarke.jpg

„Šiuo metu rengiama Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų padės pasiekti vieną svarbiausių valstybės tikslų, t.y. sveikesnės ir saugesnės šalies, kurioje padedama kiekvienam žmogui išvengti ar sumažinti alkoholio, tabako ir narkotikų daromos žalos bei sudaromos galimybės rūpintis savo, šeimos ir bendruomenės narių sveikata, socialine bei ekonomine gerove“, birželio 22 d. vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Ar tikrai renkiesi pats? Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos mokykloje tendencijos, pokyčiai, galimybės“ sakė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktorius dr. Renaldas Čiužas.

Rengiant Nacionalinę darbotvarkę atsižvelgiama į mokslu grįstos, subalansuotos ir nuoseklios narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos politikos įgyvendinimo aktualijas, tarptautinius standartus bei šalies įsipareigojimus, taip pat analizuojamos dabartinės tendencijos skirtingose psichoaktyviųjų medžiagų pasiūlos ir paklausos mažinimo srityse. Į darbotvarkę jau integruojami probleminiai klausimai, kurie apima su visų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusias problemas.

 

Nacionalinės švietimo agentūros su partneriais organizuotoje tarptautinėje konferencijoje NTAKD Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos koordinavimo skyriaus patarėja Renata Šarkanė kalbėjo, kaip užtikrinti  veiksmingą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją.

R. Šarkanė konferencijos dalyviams pabrėžė, kad jau ne vienerius metus Europos psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos politikos kertinis akmuo– kokybiška, veiksminga, įrodymais pagrįsta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija,  jos priemonių planavimas ir įgyvendinimas.  Siekiant kokybiškos ir veiksmingos prevencijos, svarbus ne vienas komponentas. Pirmiausia, prevencija turi būti ilgalaikė ir sistemiška, kuri orientuojasi į įvairias psichoaktyviąsias medžiagas, pagrįsta mokslo teorija ir orientuota į elgesio pokyčius ir visuomenės sveikatos rodiklius, atliepianti realius poreikius, ir grindžiama bendradarbiavimu. Kokybiška ir veiksminga prevencija neįsivaizduojama be kvalifikuotų prevencijos specialistų bei be pakankamų finansinių išteklių.

 

Pirmiausia svarbi koordinuota, ilgalaikė, kompleksinė ir subalansuota valstybės politika psichoaktyvių medžiagų vartojimo kontrolės ir prevencijos srityse, atitinkanti Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų politikos kryptis.

R. Šarkanė priminė, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujam strateginio valdymo modeliui, Valstybinei narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programai strateginių dokumentų sistemoje nebelieka vietos. Siekiant tęsti politikos nuoseklumą ir tęstinumą rengiama Nacionalinė darbotvarkė narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės, vartojimo prevencijos ir žalos mažinimo klausimais iki 2035 metų (Nacionalinė darbotvrakė). Valstybinės narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programos  nuostatos transformuojamos į šiuo metu rengiamą Nacionalinę darbotvarkę.  Tad bus išlaikyti ilgalaikiai valstybės siekiai, prioritetai.

Nacionalinėje darbotvarkėje ypatingas dėmesys skiriamas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos sričiai. Ugdymo įstaigos, kaip ir daugelyje Europos valstybių, yra palanki ir tinkama vieta psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai vykdyti, plėtoti, pasiekti kuo daugiau mokinių, siekiant pagrindinio tikslo – atitolinti amžių, kada pradedamos vartoti psichoaktyviosios medžiagos, arba sumažinti medžiagų vartojimą, jei jau jomis eksperimentuojama. Tačiau Lietuvoje reikalinga didesnė bendrosios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos programų pasiūla bei: tik 4 iš 22 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos rekomenduojamos įgyvendinti mokykloms programos yra skirtos šiai sričiai.

Atsiranda vis naujų iššūkių, pvz., azartiniai lošimai, naujų psichoaktyviųjų medžiagų (angl. new psychoactive substances), tarp jaunų žmonių paplitęs elektroninių cigarečių vartojimas, tad būtina nuosekliai peržiūrėti ir atnaujinti prevencijos programų turinį, kad jis būtų aktualus, atitiktų vaikų ir jaunimo poreikius ir interesus.

 

2021–2025 m. ES narkotikų strategijoje – viena iš prioritetinių sričių įvardinama Europos prevencijos mokymų programos plėtra Valstybėse narėse, organizuojant politikos formuotojams ir specialistams, dirbantiems prevencijos srityje, mokymus bei skiriant pakankamą finansavimą šioms priemonėms įgyvendinti.

EMCDDA, siekdamas pagerinti prevencinių priemonių kokybę, veiksmingumą, dar 2019 m.  parengė Europos prevencijos mokymų programą (EUPC), kuri kaip mokymų medžiaga yra skirta asmenims dirbantiems prevencijos srityje, taip pat politikos formuotojams, sprendimų priėmėjams.

R. Šarkanė pasidžiaugė, kad  netrukus šis leidinys bus išleistas lietuvių kalba, o rudenį  bus pradėtas mokymų organizavimas specialistams, dirbantiems psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos srityje, taip pat politikos formuotojams. 

Asociatyvi 123RF.com nuotr.