BDAR
gdpr

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Alkoholio vartojimo ekonominė žala dėl priešlaikinių mirčių galimai siekia daugiau kaip 231 mln. eurų

Data

2021 12 28

Įvertinimas
0
zala.jpg

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) užsakymu 2021 m. atliktas tyrimas „Alkoholio vartojimo daromos žalos sveikatai ir ūkiui vertinimas: mirtingumo ir prarasto produktyvumo analizė“. Tyrime  analizuojami 2020 m. moksliniai straipsniai, literatūra, susijusi su alkoholio vartojimo sąlygota socialine ar ekonomine žala Lietuvoje, tyrimų rezultatai bei su alkoholio vartojimu susijusio mirtingumo ir prarasto produktyvumo analizės rezultatai.

Departamento direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas teigia, kad nuo 2016 m. Lietuvoje stebimi alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos rodikliai atspindi mažėjančią naštą visuomenės sveikatai ir socialinei gerovei. 2020 m. tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 23 456 asmenims ir tai yra 30 proc. mažiau nei 2016 m. Palyginti su 2016 m., 31,4 proc. sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis, 27,7 proc. – alkoholio toksiniu poveikiu ir 9,4 proc. – alkoholine priklausomybe. Nors alkoholio vartojimas mažėja, Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, lietuviai vis dar išgeria 2 litrais daugiau nei Europos vidurkis, kuris vienam gyventojui nesiekia 10 litrų gryno alkoholio per metus. Lietuvoje alkoholio vartojimas yra 35 proc. didesnis už Europos vidurkį.

Alkoholio vartojimo sąlygota žala – tai grynoji išteklių, kurių visuomenė neteko dėl ankstesnio bei dabartinio alkoholio vartojimo, vertė ir neapčiuopiama žala, kuri buvo patirta dėl svaiginimosi šia psichoaktyviąja medžiaga. Šios psichoaktyvios medžiagos vartojimas kelia žalą, ne tik geriančiajam, tačiau ir šalia esantiems asmenims. Tai gali būti susiję tiek su sveikatos, tiek su įvairiomis socialinėmis ar ekonominėmis pasekmėmis (pvz.: psichologinis, fizinis smurtas, apiplėšimai, užpuolimai, nelaimingi atsitikimai keliuose, turto suniokojimas, prastesni gyvenimo kokybės rodikliai ir t.t.). Kalbant plačiąja prasme – visuomenei padaroma žala apima alkoholio vartojimo sukeliamų ligų naštą dėl sergamumo, neįgalumo, nedarbingumo ar priešlaikinio mirtingumo.

Tyrimo metu nustatyta, kad 3033 mirtys arba 7 proc. nuo visų 2020 m. mirčių galėjo būti siejamos su alkoholio vartojimu. Taip pat apskaičiuota, kad prarastas produktyvumas (neuždirbtos pajamos iki pensijos) dėl priešlaikinių mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, galėjo siekti daugiau kaip 231 mln. eurų arba 0,47 proc. nuo tų metų Lietuvos BVP. Nors bendras alkoholio vartojimo sąlygojamas mirtingumas 2020 m. yra panašus kaip ir 2015–2016 m, tačiau jis vis tik sumažėjo dvejose iš trijų su alkoholiu susijusių mirčių grupių (sumažėjo pilnai tik alkoholio vartojimo sąlygojamų mirties priežasčių ir iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamų išorinių mirties priežasčių grupėse), o išaugo – iš dalies alkoholio vartojimo sąlygojamų mirčių grupėje.

Svarbu pabrėžti, kad mirtingumas Lietuvoje galėjo išaugti ir dėl pandeminės situacijos, todėl rezultatai sietini su alkoholio sąlygojama žala šioje mirčių grupėje turėtų būti vertinami atsargiai.

Daugiau informacijos apie tyrimą rasite čia.