Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje

Narkotikų vartojimo paplitimas gali būti vertinamas ir stebimas taikant įvairius stebėsenos metodus, pasirenkant skirtingus rodiklius ir tikslines gyventojų grupes. Lietuvoje kaip ir kitose ES šalyse vis daugiau dėmesio sulaukia ne tik gyventojų apklausos, bet ir nauji inovatyvūs metodai, pavyzdžiui, nuotekų ar narkotikų likučių panaudotuose švirkštuose tyrimai. Naujų technologijų, interneto teikiamų galimybių išnaudojimas leidžia greičiau pastebėti pokyčius ir tinkamai bei laiku į juos reaguoti. Nors dėl taikomų stebėsenos metodų skirtumų narkotikų (kaip ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų) vartojimo paplitimo duomenys gali skirtis, bet tuo pačiu suteikia galimybę visapusiškai įvertinti esamą situaciją, tendencijas, kylančias problemas ir suteikia labai reikalingą ir naudingą informaciją planuojant tikslingas narkotikų problemos sprendimo priemones ir intervencijas.

Narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvos bendrojoje populiacijoje 2021 m.

2021 m. NTAKD užsakymu vykdyto psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo bendrojoje populiacijoje (GPS) tyrimo duomenimis, 14,1 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų bent kartą gyvenime buvo vartoję bent vieną narkotiką. 4,5 proc. gyventojų teigė bent vieną narkotiką vartoję per paskutinius 12 mėnesių, o 1,6 proc. – per paskutines 30 dienų. Narkotikų vartojimas buvo labiau paplitęs tarp vyrų nei tarp moterų: bent kartą gyvenime narkotikus nurodė vartoję 21,2 proc. vyrų ir 7 proc. moterų, per paskutinius 12 mėnesių – 7,2 proc. vyrų ir 1,9 proc. moterų. Narkotikų vartojimas taip pat buvo labiau paplitęs tarp jaunesnių (15-34 m.) nei tarp vyresnių (35-64 m.) gyventojų.

Lyginant su 2016 m. duomenimis, narkotikų vartojimas Lietuvoje kiek padidėjo: bent kartą gyvenime nuo 11,5 proc. 2016 m. iki 14,1 proc. 2021 m., per paskutinius 12 mėnesių nuo 3,1 proc. iki 4,5 proc., per paskutines 30 dienų nuo 1,3 proc. iki 1,6 proc.

2021 m. 13,7 proc. 15-64 m. Lietuvos gyventojų nurodė vartoję kanapes bent kartą gyvenime. 4,3 proc. apklaustųjų kanapes vartojo bent kartą per paskutinius 12 mėnesių, o 1,5 proc. – bent kartą per paskutines 30 dienų. Kanapes vartojusių moterų dalis buvo gerokai mažesnė nei vyrų. Bent kartą gyvenime kanapes bandė vartoti 6,8 proc. moterų ir 20,7 proc. vyrų, per paskutinius 12 mėnesių atitinkamai kanapes vartojo 1,9 proc. moterų ir 6,7 proc. vyrų, o per paskutines 30 d. – 0,3 proc. moterų ir 2,7 proc. vyrų. Analizuojant pagal amžiaus grupes, didžiausias kanapių vartojimo paplitimas stebimas 25–34 metų amžiaus asmenų grupėje – kas ketvirtas šio amžiaus apklaustasis buvo vartojęs kanapių bent kartą gyvenime.

Lyginant su 2016 m. tyrimo duomenimis, Lietuvoje kanapių vartojimas bent kartą gyvenime, per paskutinius 12 mėnesių ir per paskutines 30 dienų padidėjo.

Po kanapių, labiausiai Lietuvoje paplitę narkotikai yra kokainas ir ekstazis. 2021 m. kokainą bent kartą gyvenime vartojo 1,8 proc. apklaustų 15-64 m. Lietuvos gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių – 0,6 proc., per paskutines 30 dienų – 0,4 proc. Ekstazį bent kartą gyvenime vartojo 1,8 proc., per paskutinius 12 mėnesių – 0,4 proc., per paskutines 30 dienų – 0,1 proc. gyventojų. Amfetaminus bent kartą gyvenime vartojo 1,4 proc. gyventojų, per paskutinius 12 mėnesių – 0,2 proc., per paskutines 30 dienų – 0,1 proc. Bent kartą gyvenime vartojusių LSD buvo 1 proc., haliucinogeninius grybus – 1 proc., heroiną – 0,4 proc.

Kitus nei kanapės narkotikus bent kartą gyvenime vartojusių Lietuvos gyventojų dalis padidėjo nuo 2,8 proc. 2016 m. iki 4,7 proc. 2021 m. Kokaino vartojimo paplitimas šalyje padidėjo nuo 0,7 proc. 2016 m. iki 1,8 proc. 2021 m., LSD nuo 0,5 proc. iki 1 proc., o haliucinogeninių grybų nuo 0,7 proc. iki 1 proc. Kitų narkotikų vartojimo paplitimas didėjo nežymiai, o heroino vartojimo paplitimas nuo 2012 m. išliko stabilus (0,4 proc.).

Lietuvoje stebimas narkotikų vartojimo paplitimo tarp suaugusių gyventojų didėjimas, tačiau Lietuvoje jis vis dar yra dvigubai mažesnis nei ES šalių vidurkis: 14,1 proc. 15-64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų ir 28,9 proc. ES gyventojų bent kartą gyvenime vartojo kokius nors narkotikus.

Narkotikų vartojimo paplitimas tarp 15-16 m. Lietuvos moksleivių

Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų Europos mokyklose tyrimo (ESPAD) duomenimis, bent kartą gyvenime bent vieną iš narkotikų nurodė vartoję 13,3 % paauglių (iš jų 11,3 % merginų ir 15,3 % vaikinų). Tai mažiausias bendras skaičius nuo stebėjimo pradžios. Palyginti su 2019 metais, tokių moksleivių sumažėjo 5,8 procentiniais punktais.

2024 metais buvo stebimi ir mažiausi kanapių vartojimo rodikliai nuo 2003 metų. 2024 metų apklausoje 11,6 proc. moksleivių nurodė, kad vartojo kanapes bent kartą gyvenime, 8,4 proc. – bent kartą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos, 3,7 proc. – per pastarąsias 30 dienų iki apklausos.

Bendras kitų nei kanapės narkotikų vartojimo rodiklis yra vienas mažesnių nuo 2003 metų. 2024 metais 5,8 proc. moksleivių nurodė, kad bent kartą gyvenime vartojo kurį nors kitą nei kanapės narkotiką. Nuo 2019 metų sumažėjo ekstazio / MDMA vartojimas, bet šiek tiek išaugo amfetamino, metamfetamino, GBL / GHB, haliucinogeninių grybų, heroino ir švirkščiamųjų intraveninių narkotikų vartojimas, o kokaino, kreko ir LSD vartojimas nepakito.

Nuotekų tyrimai

Didieji Lietuvos miestai kartu su kitais Europos miestais dalyvauja projekte, analizuojančiame gyventojų narkotikų vartojimo įpročius. Nuotekų mėginiai, kuriuose buvo ieškoma nelegalių stimuliuojančių narkotikų – amfetamino, kokaino, MDMA (ekstazio) ir metamfetamino metabolitų (skilimo produktų), reprezentuoja beveik 1 milijono gyventojų, gyvenančių Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje ir besinaudojančių centralizuotu vandentiekiu, populiaciją.

2021 m. kokaino vartojimas visuose trijuose Lietuvos miestuose, palyginti su 2020 m. duomenimis, išaugo, labiausiai – Vilniuje (70 %). Nepaisant to, Lietuva, kaip Šiaurės Rytų Europos šalis, išsiskiria nedideliu kokaino vartojimo paplitimu tarp kitų Europos šalių.

Visuose trijuose miestuose nuo 2018 m. fiksuojamas amfetamino likučių didėjimas. 2021 m. didžiausias padidėjimas stebimas Klaipėdoje (87 %). Vilnius tarp visų tirtų Europos miestų buvo 21-oje pozicijoje, Kaunas – 23-ioje, Klaipėda – 27-oje.

Metamfetamino likučių koncentracijos miestuose 2020 m. pastebimai sumažėjo, tačiau 2021 m. gerokai šoktelėjo. Vilniuje, palyginti su 2020 m., šios medžiagos koncentracijos kiekis padidėjo 14 kartų, Kaune – 7, Klaipėdoje – beveik 5. Vertinant kitų Europos miestų kontekste, 2021 m. Kaunas buvo 19-oje pozicijoje iš 78 miestų.

MDMA vartojimas jau mažėjęs ankstesniais metais, 2021 m. dar labiau sumažėjo. Klaipėdoje MDMA likučių koncentracija perpus mažesnė, palyginti su 2020 m. duomenimis, Vilniuje – 37 % mažesnė, Kaune – 14 %. Vilniuje fiksuota didžiausia MDMA likučių koncentracija tarp Lietuvos miestų ir buvo 23-ioje pozicijoje tarp visų 78 tirtų Europos miestų, Kaunas – 29-oje, Klaipėda – 55-oje.

Daugiau informacijos apie narkotikų vartojimo paplitimą Lietuvoje rasite NTAKD 2024 m. metiniame pranešime, Alkoholio ir kitų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo Lietuvos mokyklose tyrimo ataskaitoje (2024).