Mokymuose aptarti jaunimo psichikos sveikatos stiprinimo ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos sprendimai
Spalio 22 d. Vilniuje vyko Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO), bendradarbiaujant su Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentu (NTAKD) bei Sveikatos apsaugos ministerija, organizuotas tarpusavio mokymosi seminaras, skirtas jaunimo psichikos sveikatos stiprinimui, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijai ir tarpsektorinio bendradarbiavimo stiprinimui.
Mokymai organizuoti įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą Techninės paramos priemonės projektą „Lietuvos jaunimo psichikos sveikatos puoselėjimas skatinant psichologinį atsparumą ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją“. Projekto tikslas – padėti Lietuvos institucijoms stiprinti vaikų ir jaunimo psichikos sveikatą bei užkirsti kelią su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susijusioms problemoms.
Renginyje dalyvavo nacionalinio ir vietos lygmens institucijų atstovai, savivaldybių administracijų atstovai, tarp jų – Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų ir NTAKD atstovai. Mokymus vedė EBPO projekto komanda ir ekspertai iš Airijos, Švedijos bei Vokietijos.
Bendruomenių įtraukimas – veiksmingos prevencijos pagrindas
Pirmojoje mokymų dalyje daugiausia dėmesio skirta tarptautinei „Communities That Care“ (CTC) metodikai ir jos taikymui Lietuvos savivaldybėse. Šis metodas orientuotas į duomenimis pagrįstą prevenciją, vietos bendruomenių įtraukimą ir bendrą institucijų atsakomybę už vaikų bei jaunimo gerovę.
Mokymuose dalyviai gilinosi į praktinius CTC bandomojo projekto įgyvendinimo klausimus: kaip įvertinti bendruomenės pasirengimą, suburti veiksmingą vietos koaliciją, įtraukti suinteresuotąsias šalis ir aiškiai apibrėžti jų vaidmenis bei atsakomybes.
Savo patirtimi įgyvendinant CTC metodiką Žemutinėje Saksonijoje, Vokietijoje, dalijosi ekspertas Frederick Groeger-Roth. Jo pristatyta patirtis suteikė galimybę aptarti, kaip tarptautiniai sprendimai gali būti pritaikomi Lietuvos savivaldybėse, atsižvelgiant į vietos bendruomenių poreikius ir turimus išteklius.
Airijos ir Švedijos patirtis – koordinuotai pagalbai vaikams ir šeimoms
Antrojoje mokymų dalyje nagrinėta, kaip stiprinti tarpsektorinį koordinavimą tais atvejais, kai vaikams, paaugliams ir jų šeimoms reikalinga kelių sričių specialistų pagalba.
EBPO ir užsienio ekspertai pristatė Airijos bei Švedijos patirtį, parodančią, kaip galima veiksmingiau susieti švietimo, sveikatos priežiūros, socialines ir bendruomenines paslaugas.
Airijos vaikų ir šeimos agentūros „Tusla“ atstovė Maria Tobin pristatė „Namų, mokyklos ir bendruomenės ryšių palaikymo“ (HSCL) programą. Ši programa padeda stiprinti mokyklų ir šeimų bendradarbiavimą, kurti pasitikėjimu grįstus santykius ir susieti šeimas su bendruomenėje teikiamomis paslaugomis, kai vaikui ar šeimai prireikia papildomos pagalbos.
Švedijos nacionalinės sveikatos ir socialinės gerovės tarybos atstovės Elin Fischer ir Anne-Katrin Kantzer supažindino dalyvius su koordinuoto individualaus plano (Samordnad individuell plan, SIP) modeliu. Jis padeda aiškiai paskirstyti atsakomybę tarp skirtingų paslaugų teikėjų, susitarti dėl bendrų veiksmų ir užtikrinti, kad pagalba vaikui ar šeimai būtų teikiama koordinuotai.
Nuo teorinių žinių – prie praktinių sprendimų
Svarbi mokymų dalis buvo praktinė grupinė užduotis, kurios metu dalyviai analizavo jaunuolio situaciją, apimančią mokyklos, šeimos, psichikos sveikatos ir psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas.
Dirbdami grupėse jie turėjo nustatyti, kokios institucijos ir specialistai turėtų būti įtraukti, kas turėtų koordinuoti pagalbos procesą, kokia informacija galėtų būti dalijamasi ir kaip reikėtų susitarti dėl tolesnių veiksmų. Ši užduotis leido praktiškai pritaikyti Airijos ir Švedijos patirtį bei aptarti iššūkius, su kuriais susiduriama siekiant užtikrinti nuoseklią pagalbą vaikams ir jaunimui.
Mokymuose taip pat pristatytas Europos Sąjungos bendrųjų veiksmų projekto MENTOR požiūris „Psichikos sveikata visose politikos srityse“ (Mental Health in All Policies, MHiAP). Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė Austėja Tamaliūnaitė pristatė praktinį vertinimo įrankį, skirtą įvertinti šio požiūrio įgyvendinimo situaciją ir nustatyti tolesnių tarpsektorinių veiksmų prioritetus.
Bendras tikslas – stipresnė prevencija ir koordinuota pagalba
Mokymuose pabrėžta, kad veiksminga psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija ir jaunimo psichikos sveikatos stiprinimas reikalauja ne tik atskirų institucijų pastangų, bet ir nuoseklaus jų bendradarbiavimo. Svarbu aiškiai apibrėžti atsakomybes, užtikrinti veiksmingą informacijos apsikeitimą, įtraukti šeimas ir bendruomenes bei susitarti dėl konkrečių veiksmų ir jų tęstinumo.
NTAKD, bendradarbiaudamas su nacionalinėmis ir tarptautinėmis institucijomis bei savivaldybėmis, prisideda prie žinių ir kompetencijų stiprinimo, siekiant kurti veiksmingesnę psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos sistemą Lietuvoje.