Darbdavių atstovai diskutavo psichoaktyvių medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose tema
Š.m. rugsėjo 27 d., Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) surengė diskusiją su asocijuotų struktūrų atstovais, darbuotojais atsakingais už darbuotojų saugą ir sveikatą, valstybės institucijų, darbuotojų ir darbdavių organizacijų atstovais „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija darbo vietoje“.
2014 m. ir 2021 m. Departamentas vykdė darboviečių tyrimus, kuriais siekta iš darboviečių atstovų surinkti daugiau informacijos apie Lietuvoje vykdomas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones darbo vietose.
,,Karantino dėl COVID-19 metu sumažėjo visų vertintų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimas dalyje darboviečių, todėl būtina atkreipti dėmesį į šią problemą“ – sako Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas.
2021 m. tyrimo duomenimis, 45 proc. darboviečių atstovų teigė, kad, sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, jų darbovietėse buvo taikomas darbuotojų informavimas, švietimas bei mokymai psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos temomis. Tai ženkliai mažesnė dalis nei 2014 m., kai net 60 proc. respondentų darboviečių buvo vykdytos tokio pobūdžio priemonės.
2020 m. Departamento užsakymu atlikto tyrimo duomenimis, alkoholinius gėrimus bent kartą per paskutinius 12 mėnesių vartojo 89 proc. dirbančiųjų ir 73 proc. nedirbančių.
Lyginant su 2014 m., 2020 m. taip pat padaugėjo alkoholį darbe vartojusių asmenų. 2020 m. bent kartą gyvenime alkoholį darbe vartojo 39 proc. dirbančiųjų (2014 m. – 35 proc.), bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 15 proc. (2014 m. – 15 proc.), bent kartą per paskutines 30 dienų – 6 proc. (2014 m. – 5 proc.) – rodo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2014-2021 m. vykdytų tyrimų rezultatai, susiję su dirbančiųjų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, tokio elgesio priežastimis, kylančiomis problemos bei jų sprendimu darbovietėse.
Darbovietėse yra nemažai galimybių įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijas ir mažinti šių medžiagų vartojimo daromą žalą. Todėl svarbu didinti sąmoningumą ir atsakomybę dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos taikymo.
Didžiausias narkotikų vartojimo paplitimas buvo tarp dirbančiųjų pramonėje, statybose, o mažiausias tarp dirbančių žemės ūkio, miško darbus. Nors nei vienas tyrimo dalyvis neprisipažino vartojęs narkotikus (-ų) darbo vietoje, bet verta paminėti, kad 3 proc. dirbančiųjų darbo vietoje nurodė, kad jiems bent kartą gyvenime buvo tekę dirbti daugiau, sunkiau, nes jų bendradarbiai neatvyko į darbą ar dirbo prasčiau dėl narkotikų vartojimo.
„Neramina tai, kad tarp dirbančių studentų buvo 4 kartus daugiau išbandžiusių narkotikus nei tarp visų dirbančių suaugusių gyventojų. Populiariausias narkotikas – kanapės“ – sako Gražina Belian.
Departamento duomenimis, Lietuvoje kasmet vis labiau populiarėja elektroninių cigarečių vartojimas. 2020 m. Atliktas tyrimas atskleidė, kad elektronines cigaretes vartojančių asmenų požiūris į jas buvo palankesnis nei jų nevartojusių asmenų. 15-22 proc. dirbančiųjų, kurie bent kartą gyvenime buvo vartoję elektronines cigaretes, manė, kad elektroninės cigaretės nekelia pavojaus sveikatai, yra nepavojingos aplinkiniams, jas rūkyti galima be paliovos, jos nesukelia priklausomybės ir / ar padeda mesti rūkyti, o tarp jų neišbandžiusių taip galvojo tik 2-8 proc.
2021 m. tyrimo dalyvių sutiko, kad didžiausia kliūtis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos vykdymui jų darbovietėje yra: lėšų trūkumas, tinkamos kvalifikacijos specialistų, kurie galėtų tiesiogiai planuoti ir organizuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos veiklas darbovietėje stoka. Daugiau nei pusė (55 proc.) 2021 m. darboviečių atstovų nematė poreikio darbovietėje vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencinę veiklą. 18 proc. tyrimo dalyvių nurodė nesuprantantys, kuo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija būtų naudinga jų darbovietei. Panaši dalis (17 proc.) darboviečių atstovų kaip didžiausią kliūtį nurodė baiminimąsi, kad darbuotojai nepalankiai įvertins jų sprendimą įgyvendinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemones.
Todėl svarbus žinių ir įgūdžių suteikimas darbdaviams, o jų socialinės atsakomybės už plėtojamą veiklą, investavimo į žmonių sveikatos ir gerovės užtikrinimą skatinimas turi tapti viena iš prevencijos krypčių.
Panelinėje diskusijoje savo patirtimi ir įžvalgomis apie psichoaktyviųjų medžiagų prevencijos galimybes darbo vietoje pasidalino: Departamento direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas, Gražina Belian, Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros lektorė Jelena Stanislavovienė, LR Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento, Psichikos sveikatos skyriaus vedėjas Ignas Rubikas, UAB „SDG“ profesinės sveikatos vyr. specialistė Agnė Stonkevičiūtė, Lietuvos verslo konfederacijos generalinė direktorė Ineta Rizgelė. Diskusijos dalyviai turėjo galimybę kartu aptarti psichoaktyvių medžiagų vartojimo situaciją, prevencijos poreikį, ieškoti sprendimų dėl efektyvios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose ir dalytis gerąja patirtimi.
Atnaujinimo data: 2022-09-29
Taip pat skaitykite:
Susitikimas su INTERPOL atstovais
Medžiagų likučių panaudotuose švirkštuose tyrimas ESCAPE. Ką rodo 2025 m. duomenys?
NTAKD informuoja apie gegužės mėnesį taikytas poveikio priemones