Žalos mažinimas

Žalos mažinimas apima politiką, intervencijas ir programas, kuriomis siekiama sumažinti sveikatos socialines ir ekonomines narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes žmonėms, bendruomenėms ir visuomenei.

Žemo slenksčio paslaugos

Žalos mažinimo paslaugomis siekiama sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes vartotojams, bendruomenėms ir visuomenei. Žalos mažinimas yra svarbi grandis, jungianti ŠNV su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis, mažinanti rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, infekcinių ligų plitimą, perdozavimą. Be ŽSK, žalos mažinimo paslaugos taip pat taikomos ir pasilinksminimo, laisvės atėmimo vietų įstaigose, darbo aplinkoje, vietos bendruomenėse ir kt.

Žalos mažinimo paslaugų poreikį Lietuvoje pagrindžia esama šalies statistika: tyrimo  duomenimis, Lietuvoje ŠNV skaičius yra didesnis už Europos šalių vidurkį – skaičiuojama apie 4,4–5,3 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, tenkančių 1 000 15–64 m. amžiaus gyventojų.

Žemo slenksčio paslaugų teikimo uždaviniai:

•    užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir prireikus jiems teikti žemo slenksčio paslaugas;
•    sudaryti sąlygas paslaugų gavėjams, kurie nepasirengę atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslui, naudotis žemo slenksčio paslaugomis;
•    motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslu, mažinti rizikingą elgseną, skatinant paslaugų gavėjus gydytis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitas ligas;
•    konsultuoti ir informuoti paslaugų gavėjus infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais, tarpininkauti didinant galimybes gauti sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, siekti įtraukti juos į reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savipagalbos grupių programas;
•    stebėti paslaugų gavėjų rizikingos elgsenos pokyčius bei vertinti jų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikius;
•    skatinti paslaugų gavėjus panaudotas adatas ir švirkštus atnešti į žemo slenksčio paslaugų kabinetą.

 Teikiamos šios mobilios ir (ar) stacionarios žemo slenksčio paslaugos:

•    adatų ir švirkštų keitimas;
•    dezinfekcijos priemonių dalijimas;
•    prezervatyvų dalijimas;
•    konsultavimas ir informavimas;
•    tarpininkavimas;
•    asmens higienos paslaugos;
•    tvarsliavos dalijimas;
•    žaizdų perrišimas;
•    atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas;
•    kitos paslaugos.

Žemo slenksčio paslaugas Lietuvoje reglamentuoja Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-793.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, paslaugų gavėjai ŽSK 2018 m. lankėsi beveik 50 000 kartų – apsilankymų skaičius per pastaruosius 4 m. padidėjo 1,5 karto. Naujų paslaugų gavėjų skaičius šiek tiek mažėjo, palyginti su ankstesniais metais, tačiau 5 ŽSK šis skaičius didėjo. Nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius sumažėjo.

Švirkštų ir adatų išdavimas ir (ar) keitimas – viena iš pagrindinių paslaugų, teikiamų ŽSK, kuri padeda kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą. Nors pastaruosius keletą metų išdalijamų švirkštų skaičius didėjo, vis dėlto yra nepakankamas: ŠNV Lietuvoje vidutiniškai gavo 19–29 švirkštus. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose nurodoma, kad iki 2020 m. vienam klientui per metus reikia išduoti bent 200 švirkštų, o iki 2030 m. pasiekti 300 švirkštų vienam asmeniui per metus

Lietuvos žemo slenksčio kabinetų veiklos suvestinė 2018 metai

Lietuvos žemo slenksčio kabinetų veiklos suvestinė 2012– 2017 metai

Pagrindiniai metodai, kuriais stengiamasi sumažinti su narkotikais susijusių infekcinių ligų tarp narkotikus besišvirkščiančių asmenų, yra pakaitinis gydymas opioidais, aprūpinimas švirkštimo priemonėmis, konsultavimas švirkštimosi rizikos klausimais, skiepijimas nuo hepatito B, infekcinių ligų tyrimai, hepatito ir ŽIV gydymas. Taikant pakaitinio gydymo programas opioidus besišvirkščiantiems vartotojams, gerokai sumažėja infekcijų rizika: kai kurių analizių duomenimis, didelė gydymo paslaugų aprėptis, derinama su aukštu aprūpinimo švirkštais lygiu, užtikrina geresnę apsaugą. Iš faktinių duomenų matyti, kad, vykdant adatų ir švirkštų programas, galima veiksmingai sumažinti ŽIV perdavimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Mirtino narkotikų perdozavimo ir kitų su narkotikais susijusių mirties atvejų mažinimas tebėra svarbus Europos visuomenės sveikatos politikos uždavinys. Šios srities tikslinėmis atsakomosiomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama perdozavimo atvejų prevencijai arba išgyvenimo tikimybei perdozavus narkotikų padidinti. Priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymas, visų pirma, gydymas pakaitiniais opioidais, užkerta kelią perdozavimui ir mažina narkotikų vartotojų mirties pavojų.

Siekiant sumažinti mirčių nuo opioidų perdozavimo riziką Europoje ir pasaulyje, taikomos tokios prevencinės priemonės:

    • pakaitinis gydymas;
    • vis plačiau įgyvendinama naloksono išdavimo programa, opioidus vartojantiems asmenims[1];
    • narkotikų vartojimo kambariai (vartojantis žmogus nelieka vienas perdozavimo atveju, o personalas gali suteikti pagalbą, taip pat teikiama informaciją apie gydymosi bei kt. paslaugas).

Lietuvoje Naloksono, skirto opioidų perdozavimo prevencijai, išdavimo žemo slenksčio paslaugų kabinetuose tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-1420 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/36ba7a80fed511e89b04a534c5aaf5ce?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=caa87d06-a397-4255-8cbb-28e781162469)

Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas tvarkos aprašas sudaro sąlygas vykdyti naloksono išdavimą žemo slenksčio paslaugų kabinetų lankytojams, patiriantiems riziką perdozuoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir padidinti naloksono prieinamumą švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bei sumažinti perdozavimo ir mirties riziką.


[1] Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras, Išvengiant mirčių nuo perdozavimo Europoje [interaktyvus], 2018 m. Prieiga per internetą: http://www.emcdda.europa.eu/system/files/publications/2748/POD_Preventing%20overdose%20deaths.pdf.

 

Daugiau informacijos:

2019 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro leidinyje Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: Tendencijos ir pokyčiai 

2017 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro leidinyje Europos sveikatos apsaugos ir socialinių kovos su narkotikais priemonių informacinis vadovas

 

Už informacijos teikimą srityje „Žalos mažinimas“ atsakingas Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyrius

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-12