Žalos mažinimas

Žalos mažinimas apima politiką, intervencijas ir programas, kuriomis siekiama sukurti palankias sąlygas narkotikus vartojantiems asmenims įgyvendinti teisę į sveikatą ir sumažinti sveikatos, socialines ir ekonomines narkotikų vartojimo pasekmes vartotojams, bendruomenėms ir visuomenei.

Žalos mažinimo paslaugų poreikį Lietuvoje pagrindžia esama šalies statistika: tyrimo duomenimis, Lietuvoje švirkščiamųjų narkotikų vartotojų skaičius yra didesnis už Europos šalių vidurkį – skaičiuojama apie 4,4–5,3 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų, tenkančių 1 000 15–64 m. amžiaus gyventojų.

Žalos mažinimas yra svarbi grandis, jungianti švirkščiamųjų narkotikų vartotojus su sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų įstaigomis, mažinanti rizikingą elgseną, susijusią su narkotikų vartojimu, infekcinių ligų plitimą, perdozavimą. Žalos mažinimo paslaugos teikiamos žemo slenksčio kabinetuose, taip pat gali būti taikomos ir pasilinksminimo vietose, kalėjimuose, darbo aplinkoje, vietos bendruomenėse ir kt. įvairioms tikslinėms grupėms.

Pagrindiniai metodai, kuriais stengiamasi sumažinti su narkotikais susijusių infekcinių ligų tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų, yra pakaitinis gydymas opioidais, aprūpinimas švirkštimo priemonėmis, konsultavimas švirkštimosi rizikos klausimais, skiepijimas nuo hepatito B, infekcinių ligų tyrimai, hepatito ir ŽIV gydymas. Taikant pakaitinio gydymo programas opioidus besišvirkščiantiems vartotojams, gerokai sumažėja infekcijų rizika: kai kurių analizių duomenimis, didelė gydymo paslaugų aprėptis, derinama su aukštu aprūpinimo švirkštais lygiu, užtikrina geresnę apsaugą. Iš faktinių duomenų matyti, kad, vykdant adatų ir švirkštų programas, galima veiksmingai sumažinti ŽIV perdavimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Mirtino narkotikų perdozavimo ir kitų su narkotikais susijusių mirties atvejų mažinimas tebėra svarbus visuomenės sveikatos politikos uždavinys. Šios srities tikslinėmis atsakomosiomis priemonėmis daugiausia dėmesio skiriama perdozavimo atvejų prevencijai arba išgyvenimo tikimybei perdozavus narkotikų padidinti. Priklausomybės nuo narkotikų vartojimo gydymas, visų pirma, gydymas pakaitiniais opioidais, užkerta kelią perdozavimui ir mažina narkotikų vartotojų mirties pavojų.

Siekiant sumažinti mirčių nuo opioidų perdozavimo riziką Europoje ir pasaulyje, taikomos tokios prevencinės priemonės:

  • terapija opioidų agonistais (dar vadinama pakaitiniu gydymu);
  • naloksono išdavimo programa opioidus vartojantiems asmenims;
  • saugesnio narkotikų vartojimo kambariai (vartojantis žmogus nelieka vienas perdozavimo atveju, o personalas gali suteikti pagalbą, taip pat teikiama informacija apie gydymosi bei kt. paslaugas).

Teisinis reglamentavimas

Žemo slenksčio paslaugas Lietuvoje reglamentuoja Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. V-584 „Dėl Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Žemo slenksčio paslaugų teikimo uždaviniai:

•  užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir prireikus jiems teikti žemo slenksčio paslaugas;

•  sudaryti sąlygas paslaugų gavėjams, kurie nepasirengę atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslui, naudotis žemo slenksčio paslaugomis;

•  konsultuoti ir informuoti paslaugų gavėjus infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo žalos ir susijusių neigiamų pasekmių mažinimo, rizikingos elgsenos mažinimo, užkrečiamų ligų prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais;

•  motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti arba mažinti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ne gydymo tikslu, mažinti rizikingą elgseną, gydytis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitas ligas, įsitraukti į gydymo, reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savigalbos grupių programas;

•  tarpininkauti paslaugų gavėjams, siekiant įtraukti juos į gydymo, reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savigalbos grupių programas, padėti jiems spręsti įvairias socialines, teisines, sveikatos ar kitas problemas;

•  stebėti paslaugų gavėjų rizikingos elgsenos pokyčius bei vertinti jų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikius;

•  skatinti paslaugų gavėjus panaudotas adatas ir švirkštus atnešti į žemo slenksčio paslaugų kabinetą;

•  vykdyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdozavimo prevenciją.

Žemo slenksčio kabinetuose teikiamos šios mobilios ir (ar) stacionarios žemo slenksčio paslaugos:

•  adatų ir švirkštų keitimas ir dalijimas;

•  kitų saugesnio vartojimo priemonių dalijimas (šiaudeliai, folijos, kapsulės ir kt.);

•  prezervatyvų ir (ar) lubrikantų dalijimas;

•  savikontrolės ŽIV testų ir kitų užkrečiamųjų ligų savikontrolės testų dalijimas ar atlikimas su žemo slenksčio paslaugų kabineto darbuotojo priežiūra, esant galimybei, teikiama ir mobiliosiose žemo slenksčio paslaugose;

•  dezinfekcijos priemonių dalijimas;

•  tvarsliavos dalijimas;

•  informavimas ir konsultavimas;

•  informacijos apie pagrindinius poreikius tenkinančias paslaugas (sauga, vanduo, maistas, pastogė, higiena ir apranga) teikimas;

•  informacijos teikimas apie ŽIV/AIDS, LPI prevenciją, diagnostiką ir gydymą;

•  informacijos ir (ar) paslaugų teikimas, susijęs  su skiepijimu nuo hepatito B, virusinių hepatitų prevencija, diagnostika ir gydymu;

•  tikslinės informacijos teikimas narkotikus vartojantiems žmonėms ir jų artimiesiems apie narkotikų poveikį, riziką, susijusią su narkotikų vartojimu, taip pat metodus, kaip sumažinti narkotikų vartojimo padarytą žalą sveikatai ir socialinę žalą;

•  informacijos apie savigalbos grupes ir prieigos prie jų teikimas;

•  informacijos teikimas bendruomenėse siekiant mažinti stigmą;

•  informacijos teikimas lytiškai plintančių ligų prevencijos ir gydymo klausimais;

•  specialisto teikiama konsultacinė, motyvacinė pagalba;

•  tarpininkavimo paslaugos;

•  asmens palydėjimo paslaugos.

Papildomai gali būti teikiamos šios paslaugos:

•  atrankinių greitųjų tyrimų ir testų atlikimas (ŽIV, hepatitų B ir C, LPI (sifilio) tyrimų ir kitų atrankinių greitųjų testų);

•  naloksono rinkinių išdavimas į namus, vykdant perdozavimo prevenciją;

•  asmens higienos paslaugos;

•  žaizdų perrišimas;

•  sveikatos mokymo ir ugdymo paslaugos;

•  paramos maistu paslaugos;

•  pagalbos šeimoms paslaugos, išskyrus informavimą ir konsultavimą, nurodytą 7.7 papunktyje;

•  palaikymas asmeniui pradėjus gydytis;

•  kitos paslaugos.

Lietuvoje naloksono išdavimo programa vykdoma atsižvelgiant į Naloksono, skirto opioidų perdozavimo prevencijai, išdavimo žemo slenksčio paslaugų kabinetuose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. V-1420 „Dėl Naloksono, skirto opioidų perdozavimo prevencijai, išdavimo žemo slenksčio paslaugų kabinetuose tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ši tvarka sudaro sąlygas vykdyti naloksono išdavimą žemo slenksčio paslaugų kabinetų lankytojams, patiriantiems riziką perdozuoti nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir padidinti naloksono prieinamumą švirkščiamųjų narkotikų vartotojams bei sumažinti perdozavimo ir mirties riziką.

Pagrindiniai duomenys ir tendencijos Lietuvoje

2014-2020 m. žemo slenksčio kabinetuose kasmet buvo apsilankoma apie 30–40 tūkst. kartų, o po pirmųjų COVID-19 pandemijos metų apsilankymų skaičius išaugo iki 50–60 tūkst. per metus. Metinis nuolatinių žemo slenksčio paslaugų gavėjų skaičius paskutiniais keleriais metais išaugo maždaug nuo 2 tūkst. iki 2,5 tūkst. Bendras naujų paslaugų gavėjų skaičius buvo gerokai sumažėjęs 2020 m., tačiau 2022 m. pasiekė prieš pandemiją buvusį lygį, daugiausia naujų paslaugų gavėjų 2022 m. apsilankė ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ žemo slenksčio kabinete.

Švirkštų ir adatų išdavimas ir (ar) keitimas – viena iš pagrindinių paslaugų, teikiamų žemo slenksčio kabinetuose, kuri padeda kontroliuoti per kraują perduodamų ligų, tokių kaip ŽIV, virusinių hepatitų, plitimą. Nors pastaruosius keletą metų išdalijamų švirkštų skaičius didėjo, vis dėlto yra nepakankamas: vienam švirkščiamųjų narkotikų vartotojui Lietuvoje per metus vidutiniškai išduoti 43 švirkštai. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijose nurodoma, kad iki 2020 m. vienam klientui per metus reikia išduoti bent 200 švirkštų, o iki 2030 m. pasiekti 300 švirkštų vienam asmeniui per metus.

Atrankinių greitųjų ŽIV testų atlikimas žemo slenksčio kabinetuose nėra priskirtas pagrindinių paslaugų sąrašui, tačiau yra svarbi žalos mažinimo priemonė. 2022 m. testavimą dėl ŽIV vykdė 9 žemo slenksčio kabinetai, o atliktų atrankinių greitųjų ŽIV testų skaičius padidėjo 32 proc., palyginti su 2021 m.

Daugiau informacijos apie žalos mažinimą Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro leidiniuose

Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita 2023: tendencijos ir pokyčiai (skyrius apie žalos mažinimą), 2023. Prieiga internetu: https://www.emcdda.europa.eu/publications/european-drug-report/2023/harm-reduction_en

Informacinis pranešimas „Išvengiant mirčių nuo perdozavimo Europoje“, 2018. Prieiga internetu: http://www.emcdda.europa.eu/system/files/publications/2748/POD_Preventing%20overdose%20deaths.pdf

Saugesnio narkotikų vartojimo kambariai (išleista kartu su Europos žalos mažinimo tinklu), 2023. Prieiga internetu: https://www.emcdda.europa.eu/publications/technical-reports/drug-consumption-rooms_en

Informavimo apie pavojų sveikatai strategijos teikiant narkotikų sudėties tikrinimo paslaugas, 2023. Prieiga internetu: https://www.emcdda.europa.eu/publications/manuals/health-risk-communication-strategies-drug-checking-services_en

Infekcinių ligų prevencija ir kontrolė tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų (išleista kartu su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centru), 2023. Prieiga internetu: https://www.emcdda.europa.eu/publications/joint-publications/prevention-and-control-infectious-diseases-among-people-who-inject-drugs-2023-update_en

Gairės „Su narkotikais susijusios infekcinės ligos: sveikatos ir socialinio atsako priemonės“, 2023. Prieiga internetu: https://www.emcdda.europa.eu/publications/mini-guides/drug-related-infectious-diseases-health-and-social-responses_en

Gairės „Su opioidų vartojimu susijusios mirtys: sveikatos ir socialinio atsako priemonės“, 2023. Prieiga internetu: https://www.emcdda.europa.eu/publications/mini-guides/opioid-related-deaths-health-and-social-responses_en

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainėje skelbiamos informacijos teikimą skyriuje „Žalos mažinimas“ atsakinga Stebėsenos ir analizės skyriaus patarėja Brigita Rašimaitė

Tel. +370 659 05614, el. p. [email protected]

Atnaujinimo data: 2024-01-11