BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Terminai

Sąvokos

Bedūmis tabako gaminys - tabako gaminys, kuris vartojamas nepridegtas, įskaitant kramtomąjį, uostomąjį ir oraliniam vartojimui skirtą tabaką.

Elektroninės cigaretės - gaminys, naudojamas garams, kuriuose yra nikotino, vartoti per kandiklį, arba bet kuri tokio gaminio sudedamoji dalis, įskaitant kapsulę, rezervuarą ir įtaisą be kapsulės ar rezervuaro. Elektroninės cigaretės gali būti vienkartinės arba daugkartinės (pripildomos iš elektroninių cigarečių pildyklės arba keičiamos vienkartinės kapsulės).

Elektroninių cigarečių pildyklės -  indas, kuriame yra nikotino turinčio skysčio, naudojamo elektroninėms cigaretėms pripildyti.

Kaitinamasis tabako gaminys - tabako gaminys, kuris vartojamas kaitinant tabaką ir nevykstant realiam degimo procesui.

Naujoviškas tabako gaminys - tabako gaminys, kuris nepriklauso jokiai iš šių kategorijų: cigarečių, suktinių tabako, pypkių tabako, vandens pypkių tabako, cigarų, cigarilių, kramtomojo tabako, uostomojo tabako ar oraliniam vartojimui skirto tabako ir yra pateiktas rinkai po 2014 m. gegužės 19 d..

Neapdorotas tabakas - nesmulkinti ar kitaip neapdoroti tabako lapai ir kitos tabako dalys, išskyrus tuos, kurie pagal Lietuvos Respublikos akcizų įstatymą laikomi apdorotu tabaku.

Oraliniam vartojimui skirtas tabako gaminys - per burną vartoti, išskyrus įkvėpti ar kramtyti, skirtas tabako gaminys, kuris gaminamas tik iš tabako arba kuriame yra tabako ir kuris tiekiamas porcijomis dažniausiai supakuotas į paprastus arba akytus paketėlius kaip milteliai arba kaip smulkios dalelės ar kaip bet kokie jų mišiniai.

Rūkomasis žolinis gaminys – augalų, žolių ar vaisių pagrindo gaminys, kuriame nėra tabako ir kurį galima vartoti pridegtą.

Tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius.

Alkoholinis gėrimas – gėrimas, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento).

Alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

Mažmeninės prekybos vieta – parduotuvė, automobilinė parduotuvė ir kitos vietos, kuriose verčiamasi mažmenine prekyba ir kurios yra įrengtos laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

Viešojo maitinimo vieta laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui.

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos - tai medžiagos, įrašytos į kontroliuojamus Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, ir kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens fizine ir psichine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. 

Naujos psichoaktyviosios medžiagos - tai medžiagos, kurioms netaikomos tarptautinės narkotinių ir psichotropinių medžiagų konvencijos, t.y. 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija ir 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija, ir kurios gali kelti riziką sveikatai, panašią į medžiagų, kurioms taikomos konvencijos, keliamą riziką. 

 

Nevartotinos sąvokos

Alkoholikas

Keistina į: asmuo, turintis priklausomybę nuo alkoholio; asmuo, žalingai vartojantis alkoholinius gėrimus

Čigonas

Keistina į: romų tautybės žmogus; romas

Lengvi / stiprūs narkotikai

Keistina į: narkotinės ir psichotropinės medžiagos, galinčios sukelti stipresnį / silpnesnį poveikį, priklausomai nuo koncentracijos ir dozės

Pastaba: narkotinės ir psichotropinės medžiagos oficialiai nėra suklasifikuotos pagal poveikį, todėl šis terminas gali klaidinti ir paskatinti vartoti asmenis, kurie vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas. Nepaisant to, kad narkotikų skirstymas į „lengvuosius“ ir „sunkiuosius“ yra plačiai paplitęs visuomenėje, tačiau tarptautinių organizacijų kontekste toks medžiagų skirstymas nėra taikomas. Gali atrodyti, kad iš esmės yra aišku, kurie narkotikai tūrėtų būti laikomi „sunkiais“ ir „lengvais“, tačiau, manoma, kad ribos tarp šių kategorijų nėra aiškios, taip pat nėra aiškių kriterijų, kaip nustatomas narkotiko lengvumas ar stiprumas, todėl rekomenduojama vengti šių terminų arba juos vartoti aiškiai apibrėžiant, kas turima omenyje. Be to, toks terminas nėra teisiškai įtvirtintas, nėra pripažįstamas nei medicinoje, nei teisėje. Kalbant apie narkotikus galime kalbėti tik apie skirtingą žalą: žalą vartotojui, žalą visuomenei, žalą ekonomikai ir pan. Pažymėtina, kad nuo visų rūšių narkotikų per ilgesnį ar trumpesnį laiką gali išsivystyti psichologinė ir/ar fizinė priklausomybė, jie taip pat gali tapti mirties priežastimi. 

Mažai pavojingi / daugiau pavojingi narkotikai

Keisti į: narkotinės ir psichotropinės medžiagos, galinčios sukelti pavojų sveikatai ir gyvybei

Medicininės kanapės

Keisti į: kanapės; pluoštinės kanapės; kanapės, kurios gali būti vartojamos medicininiais tikslais

Pastaba: nėra išskirtos ir patvirtintos ‘medicininių’ kanapių rūšys.

Narkomanija, alkoholizmas

Keistina į: priklausomybė nuo narkotikų / alkoholio; narkotikų / alkoholio vartojimas; narkotikų / alkoholio vartojimo reiškinys

Narkomanas, narkotikų vartotojas

Keistina į: asmuo, turintis priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų; asmuo, priklausomas nuo psichoaktyviųjų medžiagų; asmuo turintis psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo

Pastaba: šie terminai nėra tinkami ir yra stigmatizuojantys. Neskiriant ligos ir asmens sveikatos sutrikimo, sumenkinamas asmens orumas ir žmogiškumas. Be to šios etiketės (narkomanas, narkotikų vartotojas) iliustruoja nuolatinę būklę, nepaliekant vietos pokyčiams.

(Ne)švarus

Keistina į: asmuo, (ne)vartojantis narkotines (-ių) ir psichotropines (-ių) medžiagas (-ų) 

Karas / kova prieš narkotikus

Keistina į: narkotikų paklausos ir pasiūlos mažinimo politika

 

Informacijos pateikimas masinėse medijose

Masinės medijos gali turėti didelę įtaką psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos veikloje: dalyvauti formuojant visuomenės normas, teikti informaciją apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą, galimą pagalbą ir pan. Net 20 proc. efektyvios psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos sudaro informacija, kiti 80 proc. – tai socialiniai (bendraamžių įtaka, moralinės normos) ir asmeniniai (asmenybės ypatumai, psichikos sveikata) veiksniai. Svarbu paminėti, kad žiniasklaida yra vienas svarbiausių informacijos šaltinių apie psichoaktyviąsias medžiagas tiems, kurie neturi tiesioginio kontakto su psichoaktyviosiomis medžiagomis ir jų vartotojais. Todėl informacijos pateikimas šia tema reikalauja specifinių žinių – ją būtina pateikti tiksliai, objektyviai, kad ji neskatintų smalsumo ir neliktų dviprasmybių.

Gąsdinti ar informuoti?

Vien akcentavimas, koks „blogis“ yra psichoaktyviosios medžiagos, nėra pati tinkamiausia prevencijos taktika. Viena vertus, skirtingai nei suaugusieji, jauni žmonės nejaučia mirties baimės – vieniems ji atrodo tolima, kiti, atvirkščiai, vadovaujasi šūkiu „tikiuosi spėsiu mirti prieš pasendamas“. Pernelyg gąsdinančios žinutės neefektyvios dar ir todėl, kad jauni žmonės greitai perpranta, jog pateikiama informacija nėra visiškai patikima. Mėginimai įbauginti gali netgi duoti atvirkštinį rezultatą, t.y. ne atgrasinti nuo psichoaktyviųjų medžiagų, o paskatinti jas vartoti.

Prieštaringa informacija

Nušviesdama psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą, žiniasklaida neretai pateikia prieštaringo pobūdžio informaciją. Viena vertus, akcentuojamos neigiamos tendencijos: skelbiami įvairių tyrimų duomenys, pažymint didėjantį psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą, pasakojami atvejai, kaip šių medžiagų vartojimas paskatino nusikalstamą veiklą, perdozavimas baigėsi mirtimi ir pan. Kita vertus, tame pačiame leidinyje ar TV kanale aptinkama ir kitokio pobūdžio informacija: pramogų pasaulio įžymybės, vartojančios psichoaktyviąsias medžiagas vaizduojamos patraukliai, kaip savaime suprantamas reiškinys. Toks nenuoseklumas ypač glumina jaunesnio amžiaus skaitytojus ir žiūrovus.

 

 

Informacija, kuria dalintis nerekomenduojama / draudžiama:

  • Internete esančių narkotinių ir psichotropinių medžiagų nelegalių prekybos vietų rodymas, minėjimas - tai yra laikoma narkotinių ir psichotropinių medžiagų reklama, kurią draudžia Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 6 straipsnis. 
  • Bet kokia informacija, kurioje propaguojamos ir (ar) reklamuojamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos ar žalingi įpročiai. 
  • Bet kokia informacija, kurioje yra reklamuojami alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai  bei su jais susiję gaminiai, demonstruojamas arba skatinamas jų įsigijimas ir  vartojimas.

 

Kaip žurnalistui pačiam to nenorint netapti psichoaktyviųjų medžiagų reklamuotoju?

 • Informaciją apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų keliamas problemas visuomenei teikite atsakingai – pagrįskite ją tikrais faktais, tyrimų duomenimis.

• Visais atvejais demonstruokite neigiamą nuostatą psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo atžvilgiu.

• Neakcentuokite vien malonių psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmių (pvz., aktyvumo, kūrybiškumo ir pan.), visada šalia paminėkite ir neigiamas pasekmes, neminėkite garsių dainininkų, rašytojų, kurie piktnaudžiavo psichoaktyviosiomis medžiagomis, kaip teigiamų pavyzdžių, nes taip sužadinamas paauglių smalsumas ir noras jiems patiems išbandyti.

• Nepateikite informacijos apie tai, kaip pasigaminti ir vartoti psichoaktyviąsias medžiagas.

• Nereikėtų propaguoti saugaus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, nes tokiu būdu formuojamas supratimas, kad problemos dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo kyla tik tada, kai jos neteisingai vartojamos (per didelė dozė, maišomos nesuderinamos medžiagos, leidžiamasi ne taip).

• Akcentuodami psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo žalą atskiriems asmenims ir bendruomenėms, neperlenkite lazdos ir nesukurkite nuostatos, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas – neatskiriama šiuolaikinio jaunimo gyvenimo dalis. Neapgalvoti teiginiai, kad „beveik visi moksleiviai jau yra pabandę narkotikų”, „dideliuose miestuose jau visi svaiginasi” ir pan. skatina ir tuos, kurie dar nebandė, neatsilikti „nuo mados” ir „tapti šiuolaikiniu”.

• Neminėkite tikslių psichoaktyviųjų medžiagų kainų ar nelegalios prekybos nešamų pelnų.

• Atsisakykite visuomenę klaidinančių mitų apie psichoaktyviąsias medžiagas ir jų keliamas problemas.

• Pateikite kuo daugiau informacijos, kur ieškoti pagalbos.

 

Stigmatizuojanti informacija

Kas yra stigma?

Stigma – daugumos visuomenės narių jaučiamas stiprus nepritarimo jausmas, nukreiptas į asmenis ar jų grupes, dėl tam tikrų konvencinei visuomenei nepriimtinų požymių. 

Jaučiama stigma (vidinė stigma arba savęs stigmatizavimas) – gėda ir visuomenės lūkesčiai, kurie dėl diskriminacijos trukdo asmenims ar jų artimiesiems kalbėti apie savo patirtis ir neleidžia ieškoti pagalbos. Priimta stigma (išorinė stigma, diskriminacija) – nesąžiningo elgesio su kitais patirtis. Jaučiama stigma gali būti tokia pat žalinga kaip priimta stigma, nes lemia socialinės pagalbos atsisakymą ir apribojimą. 

Asmenims, vartojantiems psichoaktyviąsias medžiagas, stigma gali atsirasti dėl pasenusių ir netikslių įsitikinimų, kad priklausomybė nuo psichoaktyviųjų medžiagų yra moralinė nesėkmė, o ne lėtinė, gydoma liga, nuo kurios asmenys gali pasveikti ir toliau gyventi sveikai.

Kaip stigma veikia asmenis, vartojančius psichoaktyviąsias medžiagas?

•   Stigma gali sumažinti asmenų, turinčių priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, motyvaciją kreiptis pagalbos tiek pačiam asmeniui, tiek jo artimiesiems.

• Viešoji nuomonė, stigmatizuojanti asmenis, vartojančius psichoaktyviąsias medžiagas yra dažna; toks stereotipų kūrimas gali paskatinti kitus jausti gailestį, baimę, pyktį ir socialiai atskirti asmenis, turinčius psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sutrikimų.

Stigmos mažinimas gali būti naudingas kiekvienam. Tinkamas ir atsakingas kalbos naudojimas yra vienas iš būdų, kaip galime siekti pokyčių ir sumažinti stigmą, susijusią su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo reiškiniu. 

Aplinkos testavimo mokyklose rezultatų viešinimas

Aplinkos testai – metodas, kurio pagalba galima aptikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakus aplinkoje (pvz., mokykloje). atliekamas aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose, kuriose testavimas buvo atliktas. Mokyklų aplinkos vertinimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų aptikimo aplinkoje testų pagalba, turėtų išlikti konfidencialus ir būti vykdomas kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis, kurios būtų tikslinamos atsižvelgiant į gautus aplinkos testavimo rezultatus.

 

Trumpiniai

NPS (angl. new psychoactive substances) - naujos psichoaktyviosios medžiagos. 

EMCDDA (angl. European Monitoring Center for Drugs and Drug Addiction) - Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2021-06-10