Tabako vartojimas ir jo padariniai

Lietuvoje rūkančiųjų skaičius mažėja, tačiau didėja elektroninių cigarečių ir naujoviškų bedūmių tabako produktų vartojimas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2020 metais atlikto tyrimo „Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas“ tarp 18-74 metų amžiaus asmenų (n=1007) duomenimis, rūkančiųjų per paskutinį mėnesį (cigaretes, cigarus, pypkę) ir kasdieną, lyginant su 2017 metais, sumažėjo. Naujausio tyrimo duomenimis 22 proc. apklaustųjų rūko kasdien ( 2017 m. – 28 proc.), o nors kartą per paskutinį mėnesį - 28 proc. (2017 m. - 31 proc.). 2020 tyrimo duomenimis 64 proc. respondentų bent kartą gyvenime yra bandę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę) (2017 m. tokių buvo 65 proc.).

 

Verta pažymėti, kad smarkiai išaugo rūkančiųjų elektroninės cigaretės skaičius. 2017 m. nors kartą gyvenime elektronines cigaretės bandžiusių apklaustųjų skaičius siekė 16 proc. Naujausio tyrimo duomenimis elektronines cigaretes yra bandę rūkyti ketvirtadalis (26 proc.) apklaustųjų: 1 proc. kasdien, 4 proc. – bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų, 7 proc. – bent kartą per pastaruosius 12 mėn., 14 proc. – bent  kartą gyvenime. Taip pat 18 proc. apklaustųjų bent kartą gyvenime yra rūkę naujoviškus bedūmius tabako produktus (pvz. IQOS): 2 proc. teigia, kad rūko kasdien. Kadangi naujoviški bedūmiai tabako produktai rinkoje pasirodė pakankamai nesenai, galimybės palyginti su 2017  m. duomenimis nėra.

 

Taigi šis tyrimas atskleidžia, kad gyventojams rečiau rūkant „įprastus tabako gaminius“ (cigaretes, cigarus, pypkę), jų rinkos vietą užima elektroninės cigaretės ir naujoviški bedūmiai tabako produktai.

 

(LTP – bent kartą gyvenime; LYP – bent kartą metuose; LMP – bent kartą mėnesį)

 

Lietuvoje cigaretes, cigarus ir pypkes rūko vyrai, vidurinio išsimokslinimo respondentai ir kaimo vietovių gyventojai, o elektronines cigaretes dažniau rūkė vyrai, jauniausi (18-25 m.) respondentai, vidurinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai bei didmiesčių gyventojai. Naujoviškus bedūmius tabako produktus dažniau rūkė 18-35 m. respondentai ir didmiesčių gyventojai.

 

Taip pat tyrimas atskleidžia, kad dalis  apklaustųjų (12 proc.) tiki, kad elektroninės cigaretės nėra pavojingos aplinkinių sveikatai, 71 proc. mano priešingai. Taip pat, vienas iš dešimties respondentų pritaria teiginiui, kad elektroninės cigaretės padeda mesti rūkyti, 72 proc. – laikosi priešingos nuomonės. Po 8 proc. apklaustųjų sutinka su teiginiais, kad elektroninės cigaretės nesukelia priklausomybės, jas rūkyti galima be paliovos ir elektroninės cigaretės nekelia pavojaus sveikatai – šiems teiginiams nepritaria 74-76 proc. apklaustųjų.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2018 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1 164 cigaretės, įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (3,2 proc. mažiau nei 2017 m.).

 

Legalaus tabako gaminių suvartojimas

 

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018*

Tenka tabako gaminių, cigaretėmis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

vienam gyventojui

791

915

907

947

999

1 100

1 094

1 023

988

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

930

1 074

1 065

1 109

1 170

1 288

1 284

1 202

1 164

_____________________________

* – išankstiniai duomenys.

Cigarečių gamyba 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 7,4 proc., eksportas padidėjo 8,6 proc., o importas sumažėjo 12 proc.

Tabako gaminių mažmeninės kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 7,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2018 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 652 žmonės, arba 2 daugiau nei 2017 m. Dauguma (79,8 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2018 m. 100 tūkst. gyventojų teko 59 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (miesto gyventojų – 53, kaimo gyventojų – 70).

2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo rezultatai rodo, jog du trečdaliai (67 proc.) 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime rūkę ar mėginę rūkyti (cigaretes, cigarus, pypkę). 36 proc. teigė tai darę bent kartą per paskutinius 12 mėn. Rūkiusiųjų per paskutinį mėnesį procentas lygus 34 proc. Vidutinis rūkymo pradžios amžius – 18 m. Dauguma (73 proc.) rūkiusių ar rūkančių tyrimo dalyvių teigė mėginę mesti rūkyti: 26 proc. tai pavyko padaryti, 47 proc. mėgino mesti, tačiau vėliau vėl pradėjo. Per paskutinį mėnesį rūkiusieji vidutiniškai per dieną surūko 13,5 cigaretės (cigaro, pypkės). Penktadalis (20 proc.) apklaustųjų teigė per paskutinius 12 mėnesių bent kartą Lietuvoje įsigiję cigarečių ar kitų tabako gaminių, nepaženklintų lietuviškomis banderolėmis.

Pasyvus rūkymas taip pat kelia pavojų sveikatai. Dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu bei kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip parodė tyrimo rezultatai, 68 proc. 15 metų ir vyresnių vyrų ir 87 proc. šio amžiaus moterų nurodė, kad niekada arba beveik niekada netenka būti prirūkytose patalpose, 20 proc. vyrų ir 9 proc. moterų tenka būti trumpiau nei 1 val. per dieną, atitinkamai 12 ir 4 proc. – 1 val. arba ilgiau. Didžiausia tiek vyrų, tiek moterų dalis, kuriems nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, buvo 25–54 metų amžiaus grupėje. Tai, kad nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, nurodė 20 proc. miesto ir 25 proc. kaimo gyventojų

 
Leidinio elektroninę versiją ir statistinę informaciją galite rasti:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=20908

Lietuvos statistikos departamento metiniai pranešimai spaudai:

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2017 m.

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m.

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2014 m.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys apie tabako gaminius

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-12