Narkotikų vartojimas ir jų padariniai

Kanapių vartojimas

Dažniausia išbandomas narkotikas tiek Lietuvoje, tiek visoje Europoje yra kanapės. Kanapės – visose amžiaus grupėse dažniausiai vartojamas neteisėtas narkotikas. Paprastai jis rūkomas, o Europoje – dažnai maišomas su tabaku. Kanapių vartojimo ypatumai gali skirtis: jos gali būti vartojamos retkarčiais, reguliariai arba dėl priklausomybės. Apskaičiuota, kad nors kartą gyvenime kanapes išbandė 91,2 mln., arba 27,4 proc., Europos Sąjungos 15–64 metų amžiaus asmenų. Kanapių per paskutiniuosius 12 mėnesių vartojo 17,5 mln., arba 14,4 proc., 15–34 metų amžiaus žmonių; 9,8 mln., arba 17,4 proc., iš jų buvo 15–24 metų amžiaus. Vartojimo per paskutiniuosius 12 mėnesių paplitimas tarp 15–34 metų amžiaus žmonių svyravo nuo 3,5 proc. Vengrijoje iki 21,5 proc. Prancūzijoje (žr. 3.2 pav.). Per paskutiniuosius 12 mėnesių kanapes vartojusių jaunų žmonių populiacijos vyrų ir moterų santykis yra 2:1.

Remiantis bendrosios populiacijos apklausų duomenimis, apskaičiuota, kad Europoje maždaug 1 proc. suaugusiųjų kanapes vartoja kasdien arba beveik kasdien, t. y. per paskutiniąsias 30 dienų šį narkotiką jie vartojo 20 arba daugiau dienų. Apie 37 proc. šių narkotikų vartotojų yra vyresnio (35–64 metų) amžiaus, o apie tris ketvirtadalius sudaro vyrai.

Lietuvoje nors kartą gyvenime vartojusių kanapes 15–64 metų amžiaus gyventojų paplitimo rodiklis (10,8 proc.) yra 2,4 karto mažesnis, palyginti su ES šalių vidurkiu (27,4 proc.). Per paskutiniuosius 12 mėnesių šių medžiagų nurodė vartoję 6 proc. 15–34 metų amžiaus apklaustųjų (žr. 2 pav.).

Iš naujausių apklausų rezultatų matyti, kad daugelyje Europos šalių stebimas stabilus arba padidėjęs kanapių vartojimas tarp jaunų suaugusiųjų.

Kitų narkotikų vartojimas

Esama požymių, kad kokaino vartojimas Europoje didėja. Kokainas yra dažniausia vartojamas neteisėtas stimuliuojamasis narkotikas; jo vartojimas labiau paplitęs pietinėse ir vakarinėse šalyse. Apskaičiuota, kad nors kartą gyvenime kokainą išbandė 18,0 mln., arba 5,4 proc., Europos (15–64 metų amžiaus) suaugusiųjų. Iš jų per paskutiniuosius 12 mėnesių šį narkotiką vartojo apie 2,6 mln., arba 2,1 proc., jaunų 15–34 metų amžiaus suaugusiųjų. Kokaino vartojimo mažėjimo Europoje tendencijų, kurios buvo nurodomos ankstesniais metais, iš naujausių apklausų rezultatų nebematyti.

Ekstazis (MDMA) vartojamas tablečių, taip pat kristalų ir miltelių pavidalu; tabletės paprastai nuryjamos, o kristalai ir milteliai gali būti vartojami per burną, bet taip pat gali būti įkvepiami per nosį.

Apskaičiuota, kad nors kartą gyvenime ekstazį išbandė 13,7 mln., arba 4,1 proc., Europos (15–64 metų amžiaus) suaugusiųjų. Per paskutiniuosius 12 mėnesių ekstazį vartojo 2,1 mln., arba 1,7 proc., jaunų (15–34 metų amžiaus) suaugusiųjų, o nacionaliniai įverčiai svyruoja nuo 0,2 proc. Portugalijoje ir Rumunijoje iki 7,1 proc. Nyderlanduose.

Praėjusio dešimtmečio pirmoje pusėje aukščiausią lygį siekęs ekstazio vartojimo paplitimas dar visai neseniai daugelyje šalių mažėjo. Vis dėlto, pastarųjų metų stebėsenos duomenys rodo, kad padėtis yra netolygi ir be aiškių tendencijų.

Europoje vartojami abu glaudžiai susiję stimuliantai – ir amfetaminas, ir metamfetaminas, nors amfetaminas vartojamas daug plačiau. Anksčiau metamfetaminas buvo vartojamas tik Čekijoje, neseniai pradėtas vartoti ir Slovakijoje, bet pastaraisiais metais jo vartojimas padidėjo ir kitose šalyse. Kai kuriuose duomenų rinkiniuose šių dviejų medžiagų atskirti neįmanoma; šiais atvejais vartojamas bendras terminas „amfetaminai“.

Abu narkotikai gali būti vartojami per burną arba per nosį; be to, kai kuriose šalyse didelė su šiuo narkotiku susijusi problema yra jo švirkštimasis. Metamfetaminą taip pat galima rūkyti, tačiau Europoje apie šį vartojimo būdą pranešama retai.

Apskaičiuota, kad nors kartą gyvenime amfetaminus išbandė 12,4 mln., arba 3,7 proc., Europos (15–64 metų amžiaus) suaugusiųjų. Per paskutiniuosius 12 mėnesių amfetaminus vartojo 1,3 mln. (1,0 proc.) jaunų (15–34 metų amžiaus) suaugusiųjų, o naujausi nacionaliniai paplitimo įverčiai svyruoja nuo mažiau nei 0 proc. Portugalijoje iki 3,9 proc. Nyderlanduose. Remiantis turimais duomenimis, galima manyti, kad maždaug nuo 2000 m. su amfetaminų vartojimu susijusi padėtis daugumoje Europos šalių iš esmės nekito.

Europoje dažniausia vartojamas neteisėtas opioidas yra heroinas – jis gali būti rūkomas, įkvepiamas per nosį arba švirkščiamas. Taip pat piktnaudžiaujama įvairiais sintetiniais opioidais, pvz., metadonu, buprenorfinu ir fentaniliu.

Apskaičiuota, kad didelę riziką keliantis opioidų vartojimas sudaro 0,4 proc. visų suaugusių ES gyventojų vartojimo atvejų, tai reiškia, kad 2017 m. buvo 1,3 mln. didelės rizikos grupei priskiriamų opioidų vartotojų. Nacionaliniu lygmeniu didelę riziką keliančio opioidų vartojimo paplitimo įverčiai svyruoja nuo mažiau nei vieno iki daugiau kaip aštuonių atvejų tūkstančiui 15–64 metų amžiaus gyventojų. Penkiose daugiausia gyventojų turinčiose Europos Sąjungos šalyse (Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje ir Jungtinėje Karalystėje), kuriose gyvena 62 proc. Europos Sąjungos gyventojų, nustatyti trys ketvirtadaliai (77 proc.) apskaičiuotų didelės rizikos grupei priskiriamų Europos Sąjungos narkotikų vartotojų. Iš dvylikos šalių, kurios 2006–2017 m. reguliariai teikė didelę riziką keliančio opioidų vartojimo įverčius, Graikijoje, Maltoje, Slovėnijoje ir Ispanijoje užfiksuotas statistiškai reikšmingas sumažėjimas, o Čekijoje ir Airijoje (iki 2014 m.) – statistiškai reikšmingas padidėjimas.

Europoje vartojama dar keletas kitų medžiagų, turinčių haliucinogeninių, anestezinių, disociacinių arba slopinamųjų savybių, pvz., LSD (lizergo rūgšties dietilamidas), haliucinogeniniai grybai, ketaminas ir GHB (gamahidroksibutiratas). Pastarąjį dvidešimtmetį Europoje pranešama apie pramoginį ketamino ir GHB, įskaitant jo pirmtaką GBL (gamabutirolaktoną), vartojimą tam tikruose narkotikų vartotojų pogrupiuose.

2016 m. bendrosios populiacijos narkotikų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo rezultatai parodė, kad narkotikų vartojimo paplitimas Lietuvoje išliko stabilus ir apytiksliai du kartus mažesnis nei ES šalių vidurkis. Bendras narkotikų vartojimo LTP rodiklis yra 2,5 karto mažesnis nei ES šalyse. Kitų medžiagų – nuo 2,4 iki 7,7 karto mažesnis (žr. 3 pav.).

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje 2016 m. tyrimo rezultatai

2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas ketvirtą kartą atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Šio tyrimo, kaip ir ankstesnių metų tyrimų (atliktų 2004 m., 2008 m ir 2012 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje pagal lytį ir amžiaus grupes; įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu bei įvertinti ryšį tarp socialinių demografinių respondentų charakteristikų ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Tyrimo atlikime naudota reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant 15–64 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal apskritis, gyvenamąją vietą, amžių bei lytį. Iš viso apklausoje dalyvavo 4794 respondentai.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo periodui apibūdinti, tyrime naudojami tris rodikliai:vartojimas nors kartą gyvenime (angl. lifetime prevalence, toliau – LTP) –  tai respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą nors kartą gyvenime, vartojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių (angl. last year prevalence, toliau– LYP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per pastaruosius 12 mėnesių, vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų (angl. last month prevalence, toliau – LMP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per paskutiniąsias 30 dienų.

16 proc. tyrimo dalyvių teigė turintys draugų, pažįstamų, kurie vartoja narkotikus. 11 proc. apklaustųjų teigė žinantys vietų, kuriose platinami / parduodami narkotikai jų gyvenamojoje vietovėje. 22 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymo pabandyti narkotikų.

9 proc. tyrimo dalyvių mano, kad jiems prisireikus būtų lengva gauti narkotikų per 24 valandas.

12 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kokių nors narkotinių medžiagų. 3 proc. teigė tokių medžiagų vartoję per paskutinius 12 mėnesių. 1 proc. – per paskutinį mėnesį.

Kanapės

23 proc. tyrimo dalyvių nurodė asmeniškai pažįstantys asmenų, vartojančių hašišą arba marihuaną, „žolę“. Penktadalis (20 proc.) tyrimo dalyvių teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti hašišo arba marihuanos.

11 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję hašišo arba marihuanos, „žolės“. Per paskutinius metus šių medžiagų nurodė vartoję 3 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma hašišo arba marihuanos, „žolės“ – 21 m.

Ecstasy

5 proc. tyrimo dalyvių nurodė asmeniškai pažįstantys ecstasy vartojančių asmenų. 7 proc. tyrimo dalyvių teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti ecstasy.

2 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję ecstasy. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,4 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma ecstasy – 20 m.

Amfetaminas

4 proc. apklaustųjų teigė asmeniškai pažįstantys amfetaminą vartojančių asmenų. 4 proc. tyrimo dalyvių teigimu, jie bent kartą gyvenime yra sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti amfetamino.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję amfetaminą. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,3 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,2 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma amfetamino – 22 m.

Kokainas

3 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys kokainą vartojančių asmenų. 4 proc. tyrimo dalyvių teigimu, jie bent kartą gyvenime yra sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti kokaino.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję kokainą. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – taip pat 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma kokaino – 23 m.

Heroinas

2 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys heroiną vartojančių asmenų. 1 proc. respondentų nurodė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti heroino.

0,4 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję heroiną. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,04 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma heroino – 23 m.

LSD

2 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys asmenų, vartojančių LSD. 3 proc. respondentų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti LSD.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję LSD. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – taip pat 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma LSD – 22 m.

Haliucinogeniniai grybai

5 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys haliucinogeninius grybus vartojančių asmenų. 4 proc. apklaustųjų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti haliucinogeninių grybų.

Bent kartą gyvenimo haliucinogeninių grybų nurodė vartoję 1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. 0,3 proc. teigė šių narkotinių medžiagų vartoję per paskutinius metus. 0,1 proc. – per paskutinį mėnesį. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pavartojama haliucinogeninių grybų yra 23 m.

Inhaliantai

2 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime uostę inhaliantų. Vidutinis amžius, kuomet yra pirmą kartą pabandoma uostyti inhaliantų – 19 m.

Dažniausiai uostomi inhaliantai yra klijai – šios medžiagos yra bandę vartoti 68 proc. inhaliantų bent kartą gyvenime uosčiusių respondentų. 55 proc. bent kartą gyvenime inhaliantų uosčiusių apklaustųjų yra bandę uostyti benziną. 49 proc. – skiediklius. 32 proc. – „Bazą / Popersą / Poperį“.

Naujos psichoaktyvios medžiagos

1 proc. respondentų nurodė bent kartą gyvenime vartoję naujų psichoaktyvių medžiagų, dar vadinamų „spice“, „legaliais narkotikais“, kurių poveikis panašus į uždraustų narkotikų (pvz., amfetamino, kanapių, kokaino ar ecstasy).

Bent kartą gyvenime sintetinių kanabinoidų yra vartoję 0,4 proc. 15–64 m. tyrimo dalyvių. 0,1 proc. nurodė tai darę per paskutinius 12 mėn. Tiek pat – 0,1 proc. – per paskutinį mėnesį.

Alkoholio, tabako, narkotikų vartojimas tarp 15–16 metų moksleivių (ESPAD 2015 tyrimas)

ESPAD yra tarptautinis lyginamasis tyrimas, kuris nuo 1995 m. kas ketverius metus atliekamas daugumoje Europos valstybių ir kai kuriose valstybėse už Europos ribų. Pagrindinis ESPAD tyrimų tikslas – kas ketverius metus surinkti palyginimui tinkamus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą ir intensyvumą 15–16 metų amžiaus grupėje bei nustatyti šių medžiagų paplitimo veiksnius. 2015 m. ESPAD tyrime Lietuvoje buvo apklausti 3 032 15–16 metų moksleiviai, kurie apklausos dieną buvo mokykloje ir savanoriškai sutiko dalyvauti tyrime.

2019 m. atliekamas pakartotinas tyrimas, pateiksiantis naujus psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo rodiklius tarp 15–16 metų moksleivių.

Išskyrus žemesnį alkoholio vartojimo paplitimą per paskutiniąsias 30 dienų 2015 m. tarp Lietuvos 15–16 metų moksleivių, kiti vartojimo paplitimo rodikliai buvo panašūs į ESPAD šalių vidurkius (žr. 4 pav.).

Daugiau informacijos apie šį tyrimą rasite Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento interneto svetainės www.ntakd.lrv.lt rubrikoje „Statistika ir tyrimai“ ir http://www.espad.org/.

2013 m. atliko Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp naktinių klubų lankytojų tyrimą 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 4 iš 10 (38,3 proc.) respondentai, kas ketvirtas (20,1 proc.) narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas(8,3 proc.) respondentas narkotikus vartojo paskutinio mėnesio laikotarpyje. Populiariausiasnarkotikas tarp naktinių klubų lankytojų – kanapės, po jų sekas kokainas, ekstazis, amfetaminas / metamfetaminas. >> plačiau

2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis,bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką[1] 15-16 m. amžiaus paauglių buvo 21 proc. (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Nuo 2007 m. tokių moksleivių padaugėjo maždaug 1 proc. Didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes – 20 proc. (25 proc. berniukų ir 14 mergaičių). Kanapių vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime nuo 2007 m. Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. nuo 18,2 proc. iki 20 proc., per paskutinius 12 mėnesių padidėjo beveik 1 proc. nuo 11,7 proc. iki 12,5 proc., o kanapių vartojimo paplitimas per paskutiniąsias 30 d. išliko beveik nepakitęs (2007 m. – 4,7 proc., 2011 m. – 5 proc.). >> plačiau

2007 – 2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotinę ar psichotropinę medžiagą bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. - 19,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų - 7,7 proc. studentų. Labiausiai tarp studentų paplitusi narkotinė medžiaga – kanapės. >> plačiau

2008 m. vykdytos apklausos tarp Lietuvos naktinių klubų lankytojų duomenimis – bent kartą gyvenime narkotikus yra vartojęs kas trečias respondentas, beveik kas ketvirtas narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas respondentas narkotikus vartojo paskutinio mėnesio laikotarpyje. >> plačiau

2006 m. Probleminio narkotikų vartojimo paplitimo įvertinimo duomenimis, Lietuvoje buvo apie 4300 probleminių narkotikų vartotojų ir apie 3200 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Šiame tyrime, probleminis narkotikų vartojimas apibrėžiamas kaip opioidų vartojimas (dažniausiai – švirkščiamuoju būdu). >> plačiau

Didelės rizikos (probleminis) narkotikų vartojimas

->Daugiau informacijos rasite paspaudę ant šio teksto<-

Sergamumas ir ligotumas narkomanija

Sergamumas narkomanija – asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą registruotų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotikų vartojimo, skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų (toliau – atv. 100 tūkst. gyv.).

2013–2018 m. laikotarpiu stebimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą registruotų asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotikų vartojimo, skaičiaus sumažėjimas (žr. 1 pav.). 2018 m. sergamumas narkomanija sudarė 3,2 atv. 100 tūkst. gyventojų (žr. 2 pav.).

1 pav. Pirmą kartą užregistruotų asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2013–2018 m.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys.

2 pav. Sergamumo narkomanija (atvejų sk. 100 tūkst. gyv.) dinamika Lietuvoje 2013–2018 m.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys.

Ligotumas narkomanija – asmens sveikatos priežiūros įstaigose registruotų visų asmenų, kuriems buvo diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičius, tenkantis 100 tūkstančių gyventojų.

Pastarųjų 5 m. laikotarpiu Lietuvoje stebimas ligotumo narkomanija sumažėjimas (žr. 3.36 pav.). 2018 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose iš viso registruota 1 460 asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, o tai yra 64 proc. mažiau nei 2017 metais. 2018 m. ligotumas narkomanija sudarė 52,3 atv. 100 tūkst. gyventojų (žr. 3 pav.).

3 pav. Ligotumo narkomanija ir registruotų asmenų, kuriems nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo, skaičiaus dinamika Lietuvoje 2013–2018 m.

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys.

2018 m. sergamumo ir ligotumo narkomanija rodikliai rodo mažėjimo tendenciją. Iš stebėsenos duomenų matyti, kad didžioji dalis savivaldybių neteikia gydymo paslaugų psichikos ir elgesio sutrikimų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo turintiems asmenims. Mažas pakaitinio gydymo paslaugų prieinamumas patvirtina, kad ne visos savivaldybės teikia gydymo paslaugas priklausomiems asmenims ir būtina didinti gydymo aprėptis. Vertinant stebėsenos duomenis, taip pat reikėtų atsižvelgti į gydymo įstaigų teikiamą informaciją apie suteiktas paslaugas ir kitus techninius veiksnius (tokius kaip duomenų bazių atnaujinimas, peržiūra), kurie taip pat galėjo nulemti sergamumo ir ligotumo rodiklių mažėjimo tendencijas. Siekiant objektyviai įvertinti gydymo paslaugų teikimo poreikį ir prieinamumą Lietuvoje, būtinas sutelktas visų suinteresuotų institucijų darbas, peržiūrint duomenų apie suteiktas gydymo paslaugas teikimo procesus ir užtikrinant patikimų duomenų surinkimą.

Daugiau informacijos rasite Departamento „Metinis pranešimas 2019“ skyriuje 3.2. Priklausomybės nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų gydymo paslaugų poreikio nustatymas (TDI). Narkomanijos epidemiologija

http://ntakd.lrv.lt/lt/administracine-informacija/metiniai-pranesimai

Užkrečiamosios ligos, susijusios su narkotikų vartojimu

->Daugiau informacijos rasite paspaudę ant šio teksto<-
 

Sergamumas ir ligotumas narkomanija

->Daugiau informacijos rasite paspaudę ant šio teksto<-