Narkotikų vartojimas ir jų padariniai

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje

2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jau ketvirtą kartą atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Šio tyrimo, kaip ir ankstesnių metų tyrimų (atliktų 2004 m., 2008 m ir 2012 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje pagal lytį ir amžiaus grupes; įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu bei įvertinti ryšį tarp socialinių demografinių respondentų charakteristikų ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Tyrimo atlikime naudota reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant 15–64 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal apskritis, gyvenamąją vietą, amžių bei lytį. Iš viso apklausoje dalyvavo 4794 respondentai.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo periodui apibūdinti, tyrime naudojami tris rodikliai:vartojimas nors kartą gyvenime (angl. lifetime prevalence, toliau – LTP) – tai respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą nors kartą gyvenime, vartojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių (angl. last year prevalence, toliau– LYP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per pastaruosius 12 mėnesių, vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų (angl. last month prevalence, toliau – LMP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per paskutiniąsias 30 dienų.

16 proc. tyrimo dalyvių teigė turintys draugų, pažįstamų, kurie vartoja narkotikus. 11 proc. apklaustųjų teigė žinantys vietų, kuriose platinami / parduodami narkotikai jų gyvenamojoje vietovėje. 22 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymo pabandyti narkotikų.

9 proc. tyrimo dalyvių mano, kad jiems prisireikus būtų lengva gauti narkotikų per 24 valandas.

12 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kokių nors narkotinių medžiagų. 3 proc. teigė tokių medžiagų vartoję per paskutinius 12 mėnesių. 1 proc. – per paskutinį mėnesį.

Kanapės

23 proc. tyrimo dalyvių nurodė asmeniškai pažįstantys asmenų, vartojančių hašišą arba marihuaną, „žolę“. Penktadalis (20 proc.) tyrimo dalyvių teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti hašišo arba marihuanos.

11 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję hašišo arba marihuanos, „žolės“. Per paskutinius metus šių medžiagų nurodė vartoję 3 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma hašišo arba marihuanos, „žolės“ – 21 m.

Ecstasy

5 proc. tyrimo dalyvių nurodė asmeniškai pažįstantys ecstasy vartojančių asmenų. 7 proc. tyrimo dalyvių teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti ecstasy.

2 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję ecstasy. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,4 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma ecstasy – 20 m.

Amfetaminas

4 proc. apklaustųjų teigė asmeniškai pažįstantys amfetaminą vartojančių asmenų. 4 proc. tyrimo dalyvių teigimu, jie bent kartą gyvenime yra sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti amfetamino.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję amfetaminą. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,3 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,2 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma amfetamino – 22 m.

Kokainas

3 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys kokainą vartojančių asmenų. 4 proc. tyrimo dalyvių teigimu, jie bent kartą gyvenime yra sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti kokaino.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję kokainą. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – taip pat 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma kokaino – 23 m.

Heroinas

2 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys heroiną vartojančių asmenų. 1 proc. respondentų nurodė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti heroino.

0,4 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję heroiną. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,04 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma heroino – 23 m.

LSD

2 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys asmenų, vartojančių LSD. 3 proc. respondentų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti LSD.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję LSD. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – taip pat 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma LSD – 22 m.

Haliucinogeniniai grybai

5 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys haliucinogeninius grybus vartojančių asmenų. 4 proc. apklaustųjų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti haliucinogeninių grybų.

Bent kartą gyvenimo haliucinogeninių grybų nurodė vartoję 1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. 0,3 proc. teigė šių narkotinių medžiagų vartoję per paskutinius metus. 0,1 proc. – per paskutinį mėnesį. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pavartojama haliucinogeninių grybų yra 23 m.

Inhaliantai

2 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime uostę inhaliantų. Vidutinis amžius, kuomet yra pirmą kartą pabandoma uostyti inhaliantų – 19 m.

Dažniausiai uostomi inhaliantai yra klijai – šios medžiagos yra bandę vartoti 68 proc. inhaliantų bent kartą gyvenime uosčiusių respondentų. 55 proc. bent kartą gyvenime inhaliantų uosčiusių apklaustųjų yra bandę uostyti benziną. 49 proc. – skiediklius. 32 proc. – „Bazą / Popersą / Poperį“.

Naujos psichoaktyvios medžiagos

1 proc. respondentų nurodė bent kartą gyvenime vartoję naujų psichoaktyvių medžiagų, dar vadinamų „spice“, „legaliais narkotikais“, kurių poveikis panašus į uždraustų narkotikų (pvz., amfetamino, kanapių, kokaino ar ecstasy).

Bent kartą gyvenime sintetinių kanabinoidų yra vartoję 0,4 proc. 15–64 m. tyrimo dalyvių. 0,1 proc. nurodė tai darę per paskutinius 12 mėn. Tiek pat – 0,1 proc. – per paskutinį mėnesį.

Daugiau informacijos apie šį tyrimą rasite leidiniuose Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 metais bei Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2016 metais

Narkotikų vartojimo paplitimas tarp kitų asmenų grupių

2013 m. atliko Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp naktinių klubų lankytojų tyrimą 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 4 iš 10 (38,3 proc.) respondentai, kas ketvirtas (20,1 proc.) narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas(8,3 proc.) respondentas narkotikus vartojo paskutinio mėnesio laikotarpyje. Populiariausiasnarkotikas tarp naktinių klubų lankytojų – kanapės, po jų sekas kokainas, ekstazis, amfetaminas / metamfetaminas. >> plačiau

2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis,bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką[1] 15-16 m. amžiaus paauglių buvo 21 proc. (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Nuo 2007 m. tokių moksleivių padaugėjo maždaug 1 proc. Didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes – 20 proc. (25 proc. berniukų ir 14 mergaičių). Kanapių vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime nuo 2007 m. Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. nuo 18,2 proc. iki 20 proc., per paskutinius 12 mėnesių padidėjo beveik 1 proc. nuo 11,7 proc. iki 12,5 proc., o kanapių vartojimo paplitimas per paskutiniąsias 30 d. išliko beveik nepakitęs (2007 m. – 4,7 proc., 2011 m. – 5 proc.). >> plačiau

2007 – 2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotinę ar psichotropinę medžiagą bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. - 19,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų - 7,7 proc. studentų. Labiausiai tarp studentų paplitusi narkotinė medžiaga – kanapės. >> plačiau

2008 m. vykdytos apklausos tarp Lietuvos naktinių klubų lankytojų duomenimis – bent kartą gyvenime narkotikus yra vartojęs kas trečias respondentas, beveik kas ketvirtas narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas respondentas narkotikus vartojo paskutinio mėnesio laikotarpyje. >> plačiau

2006 m. Probleminio narkotikų vartojimo paplitimo įvertinimo duomenimis, Lietuvoje buvo apie 4300 probleminių narkotikų vartotojų ir apie 3200 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Šiame tyrime, probleminis narkotikų vartojimas apibrėžiamas kaip opioidų vartojimas (dažniausiai – švirkščiamuoju būdu). >> plačiau

[1] Tyrime tirtas šių narkotikų vartojimas: marihuana (hašišas, kanapės, „žolė"), amfetaminai, ekstazis, LSD ir kiti haliucinogenai, heroinas, kokainas/ krekas, haliucinogeniniai grybai, GHB (Gammahydroxybutyratas), anaboliniai steroidai.

Didelės rizikos (probleminis) narkotikų vartojimas

Narkotikų vartojimas yra nelegali veikla ir tai lemia, jog tikslų narkotikų vartotojų skaičių nustatyti yra gana sudėtinga, todėl duomenys apie didelės rizikos narkotikų vartojimą yra renkami netiesioginiais metodais. Netiesioginiai metodai apima įvairius specifinius statistinius skaičiavimus naudojant šalyje prieinamas duomenų bazes, kuriose renkama informacija, susijusi su narkotikų vartojimu (pvz., duomenys apie į gydymo sistemą patenkančius švirkščiamųjų narkotikų vartotojus (toliau – ŠNV), mirtys nuo perdozavimų ir pan.).

2017 m. Lietuvoje buvo atliktas naujas PDU tyrimas^{^[i]}. Tyrimą atlikto Respublikinis priklausomybės ligų centras kartu su užsienio partneriais. Tyrime naudoti 2015–2016 m. duomenys ir taikyti įvairūs statistinių skaičiavimų metodai, naudoti įvairūs duomenų šaltiniai. Nustatyta, kad šalyje vidutiniškai yra apie 4 854–8 652 didelės rizikos opioidų vartotojų ir maždaug 8 000–10 500 ŠNV. Lyginant Lietuvos ŠNV skaičių su kitomis Europos šalimis – Lietuvos įvertis yra didesnis negu daugumos valstybių. Šio tyrimo metu taip pat buvo skaičiuotas ir ŠNV paplitimas kai kuriuose Lietuvos miestuose – daugiausiai apskaičiuota Vilniuje – 3000–9000, Klaipėdoje – 1700, Kaune – 1000, Alytuje – 100.

Sergamumas ir ligotumas narkomanija

Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2017 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas, iš viso registruoti 4 077 asmenys ir tai yra 23 proc. mažiau asmenų nei praeitais metais (2016 m. – 5 259, 2015 m. – 5 640, 2014 m. – 5 816, 2013 m. – 5 847, 2012 m. – 5 935, 2011 m. – 5 890, 2010 m. – 6 056, 2009 m. – 5 953). 2017 m. ligotumas narkomanija šiek tiek sumažėjo ir sudarė 145,1 atv. 100 tūkst. gyventojų (2016 m. – 184,6, 2015 m. – 195,3, 2014 m. – 199,2, 2013 m. – 198,7, 2012 m. – 199,8, 2011 m. – 196,1, 2010 m. – 186,7).

2017 m. sumažėjo asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, registruotų asmenų skaičius – buvo registruota 147 asmenys (2016 m. – 212, 2015 m. – 236, 2014 m. – 246, 2013 m. – 223, 2012 m. – 212, 2011 m. – 251, 2010 m. – 328, 2009 m. – 345). 2016 m. sergamumas narkomanija sudarė 5,2 atv. 100 tūkst. gyventojų (2016 m. – 7,4, 2015 m. – 8,1, 2014 m. – 8,5, 2013 m. – 7,6, 2012 m. – 7,2, 2011 m. – 8,3, 2010 m. – 10,6).

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, nors pastaruoju metu Lietuvoje stebimas nežymus sumažėjimas tarp asmenų, kuriems taikytas pakaitinis gydymas (lentelė), per pastarųjų 5 m. laikotarpį šių asmenų skaičius padvigubėjo. Tokią tendenciją galėjo lemti naujų vaistinių preparatų, skirtų pakaitiniam gydymui, pasiūla, didesnis pakaitinio gydymo programų prieinamumas, pokyčiai gydymo finansavime ir kt.

Asmenų, kuriems taikytas pakaitinis gydymas, skaičius Lietuvoje 2013–2017 m. laikotarpiu (asmenų skaičius per ataskaitinius metus)

Užkrečiamosios ligos, susijusios su narkotikų vartojimu

Iš viso per visą žmogaus imunodeficito viruso (toliau – ŽIV) infekcijos registravimo Lietuvoje laikotarpį (1988 – 2018) užregistruoti 3 012 ŽIV infekcijos atvejai, iš kurių net 59,2 proc. (1 785 asmenys) šia infekcija užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus. Iš jų daugumą sudarė vyrai – net 9 iš 10 ŽIV užsikrėtusiųjų per švirkščiamuosius narkotikus buvo vyrai.

2017 m. Lietuvoje užregistruoti 263 nauji susirgimo ŽIV infekcija atvejai (2016 m. – 214, 2015 m. – 157, 2014 m. – 141, 2013 m. – 177, 2012 m. – 160, 2011 m. – 166, 2010 m. – 153, 2009 m. – 180, 2008 m. – 95, 2007 m. – 106).

2017 m. daugiau nei pusė asmenų (51,7 proc.), kuriems ŽIV diagnozė buvo nustatyta pirmą kartą, užsikrėtė vartodami narkotikus švirkščiamuoju būdu ir pralenkė ankstesniais metais vyravusį lytinį užsikrėtimo ŽIV infekcija būdą.

Asmenų, kurie užsikrėtė ŽIV vartodami švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis 2001 – 2017 metais (proc.).

Didžiąją daugumą naujai užsikrėtusių asmenų sudarė vyrai (91,9 proc.). Daugiausiai asmenų, kuriems diagnozuota ŽIV per ŠNV yra jauno amžiaus – 30–39 m. Tiek moterų, tiek vyrų tarpe, daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV per ŠNV taip pat pateko į jauno amžiaus grupę.

[i] Thanki, D., Mravčík, V., Běláčková, V., Mačiulytė, D., Zábranský, T., Širvinskienė, A., Subata, E., Lorenzo-Ortega, R. (2018 m.). Didelės rizikos narkotikų vartotojų paplitimo vertinimo bei adatų ir švirkštų programos ir pakaitinio gydymo aprėpties įvertinimo taikant daugiametodinį skaičiavimą Lietuvoje 2015–2016 m. (angl. A multi-method estimation of high-risk drug use prevalence and coverage of needle and syringe programs and opioid substitution treatment in Lithuania in 2015-2016).

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-12-13