Alkoholio vartojimas ir padariniai

Alkoholio vartojimas ir padariniai

Statistikos departamento duomenimis, 2018 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (1,1 litro mažiau nei 2017 m.). Paremta išankstiniais duomenimis. Legalaus alkoholio vartojimo rodikliai parengti atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį.

Legalaus alkoholio suvartojimas

1 lentelė. Legalaus alkoholio suvartojimas

Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais1

2010

2011

2012

2013

2014

2015

2016

2017

2018*

Vienam gyventojui

11,5

12,5

12,6

12,4

12,1

12,0

11,3

10,5

9,5

Vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

13,5

14,7

14,7

14,5

14,2

14,0

13,2

12,3

11,2

* - Išankstiniai duomenys

1 Atėmus atvykusių turistų suvartotą ir pasienio prekyboje įsigytą alkoholį bei įskaitant Lietuvos turistų užsienyje suvartotą alkoholį

Legalaus alkoholio pardavimas, gamyba, importas, eksportas

Statistikos departamento duomenims, 2018 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkst. dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 823 tūkst. dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,4 mln. dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 m.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,1 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4, trauktinės – 3,9, vermutas – 3,8, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., o viskis atpigo 2,5 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2018 m. buvo pagaminta 0,963 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 6,7 proc. 2018 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,47 mln. dekalitrų, tai 14,8 proc. daugiau nei 2017 m. Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 mln. dekalitrų, tai 13,4 proc. mažiau nei 2017 m. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 proc. išaugo putojančių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 proc.

2018 m., palyginti su 2017 m., labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 ir 25,8  proc., taip pat alaus – atitinkamai 14,6 ir 5,3 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 proc., eksportas padidėjo 5,1 proc., vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,ir 8,5 proc.

2018 m., palyginti su 2017 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto bei pardavimo mažėjimas.

Alkoholio vartojimo pasekmės: ligotumas ir mirtingumas

Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, 2018 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24,2 tūkst. asmenų.

100 tūkst. gyventojų teko 863 sergantys asmenys (2017 m. – 908). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (599,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (169,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (93,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Palyginti su 2017 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 proc., alkoholine priklausomybe – 3,7 proc.

35–59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35–39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45–49 m. amžiaus grupėje.

Higienos instituto duomenimis, 2018 m. 507 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 69 mažiau negu 2017 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (44,4 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,5 proc.).

Išankstiniais duomenimis, 2018 m. vyrų mirtingumas dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų 3,2 karto viršijo moterų. 2018 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 18 mirusiųjų dėl šių su alkoholio vartojimu susijusių ligų (2017 m. – 20), kaimo – 20 (2017 m. – 22).

 

Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, socialinės rizikos šeimos

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2018 m. 30 proc. (10,8 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2017 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius padidėjo 1,0 tūkst. (10,3 proc.).

Policijos departamento duomenimis, 2018 m. kas dešimtą užregistruotą kelių eismo įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 347 (2017 m. – 336) kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 63 ir buvo sužeisti 492 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 22 ir buvo sužeisti 257 žmonės. 2018 m., palyginti su 2017 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 3,3 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 10 proc.

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, 2018 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe žuvo 37 asmenys, iš jų 5 buvo neblaivūs (2017 m., atitinkamai 37 ir 5).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2018 m. birželio mėn. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 3,6 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (7,7 proc.) mažiau nei 2017 m. pabaigoje, jose augo 6,6 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,5 tūkst. (7 proc.).

 

Lietuvos statistikos departamento metiniai pranešimai spaudai:

 

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2018 m.

(nuoroda į: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=6338911)

 

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2017 m.

(nuoroda į:https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5715338)

 

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2016 m.

(nuoroda į: https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai?articleId=5110998)

 

Papildoma informacija susijusi su alkoholio produktais ir jų vartojimu

2 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas

Mažmeninėje prekyboje

Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų

2014

2015

2016

2017

2018*

Spiritiniai gėrimai

3 686

3 616

3 417

3 059

2 906

Alkoholiniai kokteiliai

551

449

441

423

390

Vynas

3 186

2 383

2 151

1 670

1 639

Fermentuoti gėrimai

3 527

3 401

3 005

2 539

1 747

Alus

27 845

26 839

25 325

23 247

21 877

* - Išankstiniai duomenys

 

3 lentelė. Alkoholinių gėrimų vidutinės mažmeninės kainos eurais

Alkoholiniai gėrimai1

Matavimo vnt.

2014

2015

2016

2017

2018

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

1 l

11,03

11,42

11,66

13,32

13,74

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

1 l

19,65

19,52

19,88

20,08

19,59

Likeris, 20–40 proc. alk.

1 l

15,24

16,40

17,06

16,93

16,66

Viskis, 40 proc. alk.

0,5 l

10,32

10,72

11,50

11,03

10,63

Brendis, 38 proc. alk.

1 l

15,73

15,90

16,13

17,31

17,43

Trauktinė, 36–43 proc. alk.

0,5 l

6,46

6,45

6,69

7,58

7,85

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

0,75 l

5,79

5,94

6,03

6,10

5,99

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

0,75 l

3,23

3,38

3,40

3,93

4,49

Vaisių vynas

0,7 l

1,67

1,82

1,89

2,97

3,37

Vermutas

1 l

8,12

9,12

9,38

9,07

9,45

Putojantis vynuogių vynas

0,75 l

4,08

4,17

4,34

4,73

4,77

Lietuvoje gaminamas alus2

0,5 l

0,74

0,70

0,72

0,93

0,99

Importinis alus2

0,5 l

0,98

0,92

0,98

1,08

1,10

Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus.

Be taros vertės.

                                             

* – išankstiniai duomenys.

1 2010–2016 m. duomenys perskaičiuoti įvertinus atvykusių ir išvykusių turistų įsigytą alkoholį.

Legalaus alkoholio pardavimas, gamyba, importas, eksportas

Statistikos departamento duomenimis, 2016 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,4 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 199 tūkst. dekalitrų (5,5 proc.) mažiau nei 2015 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,2 mln. dekalitrų, 628 tūkst. dekalitrų (10,9 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet daugiausia parduota alaus 25,3 mln. dekalitrų, arba 1,5 mln. dekalitrų (5,6 proc.) mažiau nei 2015 m.

Kaimo vietovių mažų parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais. 2016 m. mažose (1-3 darbuotojai) parduotuvėse ji siekė beveik 37 proc., kai kuriose kaimo parduotuvėse - 76 proc.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2016 m., palyginti su 2015 m., padidėjo 2,2 proc. Labiausiai pabrango viskis – 7,1 proc., vaisių ar uogų vynas – 4,4, trauktinės – 3,9, Lietuvoje pagaminta degtinė – 2,9, vermutas – 2,3, alus – 1,8 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2016 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2016 m. buvo pagaminta 1,09 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (5,8 proc.) mažiau nei 2015 m., 5,3 mln. dekalitrų fermentuotų gėrimų (7,9 proc.) daugiau nei 2015 m. Vynuogių vyno ir vermuto 2016 m. pagaminta 0,5 mln. dekalitrų, arba 9,9 proc. daugiau nei 2015 m., daugiausia pagaminta alaus – 30 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,5 proc.

2016 m., palyginti su 2015 m., labiausiai išaugo alaus importas ir eksportas - atitinkamai 8,9 ir 11,6 proc. Spiritinių gėrimų importas sumažėjo 6,1 proc., eksportas padidėjo 9,9 proc., vyno importas padidėjo 0,1, eksportas sumažėjo 2,4 proc., fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 40,7, eksportas padidėjo 5,4 proc.

Išankstinaisi duomenimis, 2016 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 1284 cigaretės įsigytos mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (0,3 proc. mažiau nei 2015 m.).

Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai ir pasekmės: sergamumas ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).

Higienos instituto duomenimis, 2016 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 670 žmonių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).

2016 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2016 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 22,8 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2015 m. – 25,3), kaime – 24,5 (2015 m. – 24,9).

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 32 neblaivūs ir apsvaigusę asmenų (2015 m. – 30), iš kurių 9 žuvo (2015 m. – 6). Dar 6 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2015 m. – 5).

Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, socialinės rizikos šeimos

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2016 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 445 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 76 žmonės ir buvo sužeisti 726 žmonės.

Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 16 ir buvo sužeisti 285 žmonės. 2016 m., palyginti su 2015 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių padaugėjo 0,7 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių sumažėjo – 5,1 proc.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,1 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,2 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2015 m., jose augo 7,6 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (7,3 proc.).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys rodo, kad 2016 m. 82 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė vartoję kokio nors alkoholinio gėrimo per paskutinius 12 mėn. 67 proc. teigė alkoholio vartoję per paskutinį mėnesį. Lyginant su 2012 m. duomenimis, alkoholio vartojimo rodikliai išlieka statistiškai reikšmingai nepakitę.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) duomenimis 2014 m. Beveik trečdalis 11–15 metų amžiaus berniukų (34 proc.) ir mergaičių (30 proc.) nurodė bent kartą gyvenime išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijustų apsvaigę. Vertinant intensyvų alkoholio vartojimą nustatyta, kad 13 proc. 15 metų amžiaus berniukų ir 7 proc. mergaičių teigė, kad apsvaigę nuo alkoholio buvo daugiau kaip 10 kartų per savo gyvenimą (20.1 lent.). Per pastarąjį mėnesį bent kartą apsvaigę nurodė 6 proc. berniukų ir 5 proc. mergaičių (20.2 lent.). Beveik kas antras respondentas (47 proc. mergaičių ir 54 proc. berniukų) nurodo, jog visiškai nėra vartoję jokių alkoholinių gėrimų. Dažniausiai vartojamais alkoholiniais gėrimais tiriamieji įvardino alų (tik berniukų grupėje), „šampaną“, alkoholinius kokteilius. Šie gėrimai buvo vartojami dažniau nei vynas ar stiprieji gėrimai. Daugiau informacijos tyrime.

Lietuvos statistikos departamentas atliko gyventojų sveikatos statistinį tyrimą. Apklausa vyko 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Statistiniai duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, apklausiant 15 metų ir vyresnius respondentus. Tyrimas atliekamas imčių metodu, taikant paprastąją atsitiktinę tikimybinę imtį. Gyventojai į imtį renkami iš Gyventojų registro. 2014 m. į tyrimą buvo išrinkta 7 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, iš jų tyrime dalyvavo 5 205 (74,4 proc.)

Alkoholio vartojimas

Alkoholio vartojimas yra opi socialinė ir sveikatos problema. Tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m., kad vartojo, nurodė 76 proc. gyventojų.

Vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų vartojimo per praėjusius 12 mėnesių dažnumas
2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę.

Gyventojų, per praėjusius 12 mėnesių vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis pagal amžiaus grupes.
Didžiausia per praėjusius 12 mėnesių vartojusių alkoholį tiek vyrų (92 proc.), tiek moterų (86 proc.) dalis buvo  25–54 metų amžiaus grupėje. 

Gyventojų, vartojusių alkoholinius gėrimus per praėjusius 12 mėnesių dalis, pagal  išsilavinimo lygį.
Vertinant skirtingo išsilavinimo žmonių alkoholinių gėrimų vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos, nustatyta, kad alkoholinius gėrimus vartojusių tiek vyrų, tiek moterų dalis buvo didesnė tarp turinčiųjų aukšto lygio išsilavinimą nei tarp tų, kurių išsilavinimas buvo žemo lygio. 

Per pastaruosius 12 mėnesių tiek miesto, tiek kaimo gyventojų, vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis buvo vienoda – atitinkamai 75 ir 76 proc.

Gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Alkoholinius gėrimus nuo pirmadienio iki ketvirtadienio bent vieną dieną įprastai vartoja 8 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (14 proc. vyrų ir 2 proc. moterų).
Tarp tų gyventojų, kurie nurodė, kad bent kartą per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, didžiausia dalis – 27 proc. – juos vartojo vieną iš keturių dienų, 17 proc. – dvi dienas, 8 proc. – tris dienas, 6 proc. – visas keturias dienas. 42 proc. gyventojų nurodė, kad alkoholinių gėrimų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio įprastai nevartoja. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio bent vieną dieną alkoholinius gėrimus vartojo 7 proc. miesto ir 10 proc. kaimo gyventojų.

Vidutinis standartinių alkoholio vienetų (SAV) skaičius suvartojamas per dieną.
Vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio per dieną, kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vidutiniškai 7 standartinius alkoholio vienetus2 (toliau – SAV).
2 Vienas SAV laikoma 10 g gryno etilo alkoholio. Šį kiekį atitiktų 25 ml stipraus (40 proc.) alkoholinio gėrimo, 100 ml vyno, 200 ml 5 proc. stiprumo alaus.

Gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas nuo penktadienio iki sekmadienio.
Alkoholinius gėrimus savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) įprastai vartojo 13 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (23 proc. vyrų ir 5 proc. moterų). Tarp tų gyventojų, kurie nurodė, kad bent kartą per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, 54 proc. nurodė, kad juos vartojo vieną iš trijų dienų (nuo penktadienio iki sekmadienio), 35 proc. – dvi dienas, 7 proc. – visas tris dienas. 4 proc. gyventojų nurodė, kad savaitgalio dienomis alkoholinių gėrimų įprastai nevartoja. 12 proc. miesto ir kiek daugiau – 14 proc. – kaimo gyventojų vartojo alkoholinius gėrimus bent vieną dieną nuo penktadienio iki sekmadienio. Savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) alkoholiniai gėrimai vartojami gausiau. Šiomis dienomis vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas per dieną, kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vidutiniškai 8 SAV. 

Vyrų ir moterų rizikingo (gausaus) alkoholinių gėrimų vartojimo per pastaruosius  12 mėnesių dažnumas
Iš alkoholį per metus iki apklausos vartojusių moterų 61 proc. nurodė, kad nei karto nebuvo atvejo, kad būtų rizikingai (gausiai) vartojusios alkoholinius gėrimus, t. y. kai vieno pobūvio metu būtų išgėrusios 6 ir daugiau SAV. Dauguma (72 proc.) alkoholį vartojusių vyrų nurodė, kad per metus buvo bent vienas atvejis, kai vieno pobūvio metu išgėrė alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau SAV.

Gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių rizikingai (gausiai) vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis pagal amžiaus grupes
Daugiausia tiek vyrų, tiek moterų, kurie nurodė, kad pasitaikė tokių atvejų, kai buvo išgeriamas rizikingas alkoholio kiekis (6 ir daugiau SAV) buvo 25–54 metų amžiaus grupėje.

Leidinio elektroninę versiją ir statistinę informaciją galite rasti:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=20908

 

Lietuvos statistikos departamento metiniai pranešimai spaudai:

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m. (grafinė informacija)

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2014 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2013 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2012 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2011 m.

 

Papildoma informacija susijusi su alkoholio produktais ir jų vartojimu

1 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas

Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse

 

2014

2015

  2016*  

Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai

3686

3616

3417*

Alkoholiniai kokteiliai

551

449

441*

Vynas

3186

2383

2151*

Fermentuoti gėrimai

3527

3401

3005*

Alus

27845

26839

25325*

Alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, litrais

 

 

 

Spiritinių gėrimų

12,6

12,4

11,9*

Alkoholinių kokteilių

1,9

1,5

1,5*

Vynų

10,9

8,2

7,5*

Fermentuotų gėrimų

12,0

11,7

10,5*

Alaus

94,9

92,4

88,3*

Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR

392,5

447,3

 

* – išankstiniai duomenys.

 

2 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos Eurais

 

Matavimo vnt.

 2014  

 2015  

 2016 

 Alkoholiniai gėrimai1

 

 

 

 

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

1 l

11,03

11,42

11,66

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

1 l

19,65

19,52

19,88

Likeris, 17–43 proc. alk.

1 l

15,24

16,40

17,06

Viskis, 40 proc. alk.

0,5 l

10,32

10,72

11,50

Brendis, 38 proc. alk.

1 l

15,73

15,90

16,13

Trauktinė, 20–50 proc. alk.

0,5 l

6,46

6,45

6,69

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

0,75 l

5,79

5,94

6,03

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

0,75 l

3,29

3,38

3,40

Vaisių vynas

0,7 l

1,67

1,82

1,89

Vermutas

1 l

8,12

9,12

9,38

Putojantis vynuogių vynas

0,75 l

4,08

4,17

4,34

Lietuvoje gaminamas alus2

0,5 l

0,74

0,70

0,72

Importinis alus

0,5 l

0,98

0,92

0,98

1 Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus.

2 Be taros vertės.

Paskutinė atnaujinimo data: 2020-05-12