Pasaulyje minima darbuotojų saugos ir sveikatos diena

Data

2020 04 27

Įvertinimas
0
0 pagrindinė nuotrauka.png

Balandžio 28 dieną Tarptautinė darbo organizacija yra paskelbusi Pasauline darbuotojų saugos ir sveikatos diena, kurios tikslas – skatinti kurti sveikas, saugias ir tinkamas darbo sąlygas. Atsižvelgdama į iššūkius, su kuriais šiomis dienomis susiduria vyriausybės, darbdaviai, darbuotojai ir visuomenė, Tarptautinė darbo organizacija inicijavo kampaniją šūkiu „Sustabdykime pandemiją: sauga ir sveikata darbe gali išgelbėti gyvybes“, skirtą Pasaulinei darbuotojų saugos ir sveikatos dienai paminėti.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus dr. Renaldo Čiužo teigimu, „minint Pasaulinę darbuotojų saugos ir sveikatos dieną, svarbu prisiminti, kad psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas gali ne tik neigiamai atsiliepti darbuotojų sveikatai ir saugai darbe, bet ir padidinti užsikrėtimo koronavirusu bei jo sukeliamų komplikacijų tikimybę dėl sumažėjusio organizmo atsparumo. Todėl šiuo metu ypač svarbu skatinti darbuotojus nevartoti psichoaktyviųjų medžiagų“.

Alkoholio vartojimas yra vienas svarbiausių prastą sveikatą ir priešlaikinę mirtį lemiantis rizikos veiksnys 25−59 m. amžiaus gyventojų grupėje, kurioje yra didžiausias dirbančiųjų skaičius. Piktnaudžiavimas alkoholiu dažnai būna susijęs su problemomis darbe: mažesniu produktyvumu, prastesne atliktų užduočių kokybe, sutrikusiu situacijos vertinimu, sprendimų priėmimo pablogėjimu, klaidų padažnėjimu, vėlavimu ar neatvykimu į darbą, socialinėmis problemomis darbo vietoje, nelaimingais atsitikimais ir ligomis. Darbovietės aplinka gali savo ruožtu dar labiau padidinti alkoholio vartojimo sutrikimų ir alkoholinės priklausomybės riziką. Yra išskiriama nemažai rizikos veiksnių, susijusių su darbo vieta, kurie gali paskatinti darbuotojų alkoholio vartojimą, pavyzdžiui, palankus požiūris į alkoholio vartojimą ir jo prieinamumas darbovietėje.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (toliau – Departamentas) duomenimis, 2020 m. alkoholinius gėrimus bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų vartojo 66 proc. dirbančių ir 49 proc. nedirbančių suaugusių Lietuvos gyventojų. Tad alkoholio vartojimas yra labiau paplitęs tarp dirbančių nei nedirbančių asmenų.

Neblaivumas darbe – viena iš didžiausių grėsmių įvykti nelaimingiems atsitikimams darbe. Vartojant alkoholį sulėtėja reakcija, neblaivaus darbuotojo elgesys dažnai būna neadekvatus, neįvertinama situacija bei pavojus savo ir kitų gyvybei. 2020 m. Departamento duomenimis, nepaisant draudimų, bent kartą gyvenime alkoholį darbe vartojo 39 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 15 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 6 proc. Be to, net 75 proc. kasdien alkoholį vartojančių dirbančiųjų buvo bent kartą gyvenime vartoję alkoholį darbe. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių alkoholį darbe vartojo 50 proc. kasdien alkoholį vartojančių dirbančiųjų, o bent kartą per paskutines 30 dienų – 33 proc.

Ankstesniais metais vykdytos (2014 m.) Departamento apklausos duomenimis, 14 proc. dirbančiųjų nors kartą gyvenime vėlavo į darbą, o 9 proc. neatvyko į darbą dėl alkoholio vartojimo ar jo sukeltų pagirių. Bent kartą gyvenime 15 proc. dirbančiųjų dirbo prasčiau, arba jiems buvo sunkiau atlikti užduotis dėl alkoholio vartojimo sukelto apsvaigimo ar pagirių. 19 proc. dirbančiųjų teigė, kad jiems yra tekę dirbti daugiau ar sunkiau, nes jų bendradarbis neatvyko į darbą ar dirbo prasčiau dėl alkoholio vartojimo.

Departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas siūlo atkreipti dėmesį į dar vieną problemą, su kuria dažnai susiduria darbovietės – darbuotojų rūkymą. „Moksliniai tyrimai rodo, kad rūkantiems darbuotojams gresia 33 proc. didesnė laikino nedarbingumo dėl ligos rizika nei niekada nerūkiusiems darbuotojams ir 19 proc. didesnė laikino nedarbingumo dėl ligos rizika nei metusiems rūkyti darbuotojams. Rūkantieji dažniau išeina ilgalaikių ir trumpalaikių nedarbingumo atostogų nei nerūkantieji ar metę rūkyti asmenys. Rūkantieji dirba ne taip našiai, nes daro pertraukėles, kurių metu rūko, dėl rūkymo pertraukėlių darbuotojams būna sunkiau susikaupti, išlaikyti dėmesį atliekant užduotis“ – akcentavo Departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas.

Departamento duomenimis, 2020 m. kasdien rūkė 24 proc. dirbančiųjų (2016 m. – 28 proc., 2015 m. – 33 proc., 2014 m. – 31 proc.). Galima pasidžiaugti teigiama tendencija, kad mažėja kasdien rūkančiųjų dalis tiek tarp dirbančiųjų, tiek tarp nedirbančių asmenų. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad reikšmingai didesnė dalis dirbančių vyrų nei moterų rūko kasdien (35 proc. vyrų ir 14 proc. moterų).

2020 m. 25 proc. dirbančiųjų nurodė bent kartą gyvenime vartoję elektronines cigaretes (bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 12 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 5 proc., kasdien – 1 proc.), o 18 proc. dirbančiųjų bent kartą gyvenime vartojo bedūmius naujoviškus tabako gaminius (bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 9 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 4 proc., kasdien – 2 proc.).

Rūkymas uždaroje patalpoje neigiamai atsiliepia ne tik rūkančiųjų, bet ir nerūkančių bendradarbių sveikatai. Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnyje numatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama darbo vietose, esančiose uždarose patalpose.

Vis dėlto, 2020 m. 36 proc. dirbančiųjų nurodė, kad bent kartą gyvenime rūkė (cigaretes, cigarus, pypkę) uždarose patalpose darbe. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių uždarose patalpose darbe rūkė 19 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 14 proc., o kasdien – 6 proc. Verta atkreipti dėmesį, kad tarp dirbančiųjų, kurie rūko kasdien, 25 proc. kasdien rūko ir uždarose patalpose darbe.

2020 m. elektronines cigaretes arba bedūmius naujoviškus tabako gaminius uždarose patalpose darbe bent kartą gyvenime vartoję nurodė 17 proc. dirbančiųjų, bent kartą per paskutinius 12 mėnesių – 10 proc., bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 5 proc., o kasdien – 1 proc.

„Kadangi dauguma suaugusiųjų didelę laiko dalį praleidžia darbe, darbovietės suteikia galimybę pasiekti pačią produktyviausią visuomenės dalį, įgyvendinti jai skirtas psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos strategijas bei sumažinti šių medžiagų vartojimo keliamą žalą. Vis dėlto, visos prevencijos darbo vietose galimybės dar nėra išnaudotos“ – pažymėjo Departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas.

Šie ir kiti apklausų rezultatai yra pateikti Departamento 2020 m. parengtoje informacinėje medžiagoje – infografike. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose įgyvendinimo formos, principai bei gerosios patirties pavyzdžiai yra aptarti Departamento informacinėje medžiagoje „Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos darbo vietose rekomendacijos. O daugiau naudingos informacijos, susijusios su darbuotojų rūkymo problemos sprendimo galimybėmis darbovietėse galima rasti Departamento informacinėje medžiagoje „Rūkymo prevencija darbo vietose“.