Naujausios įžvalgos dėl netinkamų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos metodų

Data

2020 06 04

Įvertinimas
0
pav.png

Prevencija dažnai minima kaip veiksmingas ir tinkamas būdas spręsti sudėtingą ir dinamišką psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemą bei mažinti šių medžiagų paklausą. Vis dėlto, metai iš metų daugelyje valstybių prevencijos priemonės vykdomos inertiškai,  nesigilinant  ar priemonės, strategijos ar metodai tikrai veiksmingi ir, svarbiausia, ar nekelia žalos. Mokslas vystosi, kaupiasi tyrimų rezultatai ir įrodymai, pripažįstama, kad veiksmingos prevencijos priemonės nėra vienodai veiksmingos visur ir visiems. Tačiau šiuolaikinis prevencijos mokslas suteikia žinių ir įrankių, kaip saugiai, nesukeliant žalos tikslinei grupei, vykdyti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevenciją ir keisti elgesį. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro (angl. European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction, toliau – EMCDDA) ataskaitose atkreipiamas dėmesys į tai, kad neveiksmingi metodai Europoje vis dar plačiai paplitę. EMCDDA mokslo analitikas Gregor Burkhard teigia, „svarbu suprasti, kad net ir patraukliausios prevencijos priemonės, įgyvendinamos turint geriausių ketinimų, gali būti žalingos, nes gali paskatinti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą arba labiau žalingus jų vartojimo įpročius ir būdus bei sukelti priešingą nei tikimasi poveikį“.

Europos prevencijos tyrimų draugija (angl. European Society for Prevention Research, toliau – EUSPR), įsteigta prieš dešimtmetį tarptautinė organizacija, kurios tikslas – prevencijos mokslo plėtra siekiant pagerinti žmonių sveikatą, gerovę ir sumažinti nelygybę sveikatos srityje. Jau dešimtmetį valstybės remiasi EUSPR tyrimais, rekomendacijomis, įžvalgomis. 2019 m. pabaigoje EUSPR vienijanti mokslininkus ir praktikus ne tik iš Europos, bet ir pasaulio valstybių, paskelbė  poziciją dėl neefektyvių ir galimai žalingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos metodų, kurią lietuvių kalba parengė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau –Departamentas) kartu su  Nacionaline tabako ir alkoholio kontrolės koalicija ir VšĮ „Psichikos sveikatos iniciatyva“. EUSPR prezidentas Peer van der Kreeft pažymėjo „labai džiaugiuosi pozicijos vertimu į lietuvių kalbą ir noriu atkreipti dėmesį, kad prevencijai skirti žmogiškieji ir finansiniai ištekliai yra riboti, o investuojant į neveiksmingas ir net žalingas priemones nebeliks išteklių veiksmingai prevencijai vykdyti“. EUSPR mokslininkai ir praktikai yra pasirengę dalintis gerąja tarptautine praktika ir primena, kad būtent prevencijos mokslo pasiekimai padės pasiekti geresnius visuomenės sveikatos rodiklius.

EUSPR parengtoje pozicijoje pažymima, kad vykdant prevencijos priemones reikia atsisakyti tokių strategijų, kurios grindžiamos tik informacijos apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo pasekmes suteikimu. Tyrimai kaip tik rodo galimą koreliaciją tarp geresnio informuotumo ir išaugusio psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo. Socialinis kontekstas, aplinka, o ne informacijos apie šių medžiagų vartojimo žalą stoka turi didžiausią įtaką jaunų žmonių pasirinkimui pradėti vartoti ar rizikingai elgtis. „Prevencija – tai daugiau nei vien informacijos suteikimas. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės turi apimti ne tik žinių apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo riziką, žalą ir pasekmes teikimą, neigiamų nuostatų apie šių medžiagų vartojimą formavimą, sveikatingumo ir gyvenimo įgūdžių ugdymą, bet ir elgesio pokyčius“ – teigė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius dr. Renaldas Čiužas.  Nacionalinė tabako ir alkoholio kontrolės koalicija palaiko šią poziciją ir mokslo įrodymais grįstų prevencijos ir pagalbos priklausomiems asmenims metodų plėtrą šalyje. Šios koalicijos prezidentė  Nijolė Goštautaitė Midttun ragina „stiprinti valstybės įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų veiksmingos prevencijos vykdymo kompetencijas“.

Neveiksmingomis laikomos priemonės, išimtinai sutelktos į informavimą, gąsdinimą, buvusių narkotikų vartotojų dalijimąsi asmenine patirtimi mokyklose, įvairios „šoko“ taktikos bei atsitiktinis mokinių tikrinimas narkotikų testais mokyklose. Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonės pirmiausiai turi būti etiškos ir nedarančios žalos jautriam ir pažeidžiamam jaunimui bei atitinkančios šiuolaikinius Europos prevencijos kokybės standartus.  

EUSPR poziciją lietuvių kalba galite rasti Departamento svetainės skiltyje Informacinė medžiaga ir  EUSPR interneto svetainėje