Europos infekcinių ligų paplitimo, susijusio su narkotikų vartojimu, apžvalga

Data

2020 06 03

Įvertinimas
0
hiv-1903373.jpg

Nors švirkščiamųjų narkotikų vartotojai sudaro sąlyginai nedidelę Europos gyventojų dalį, didelis ŽIV ir virusinių hepatitų paplitimas šioje žmonių grupėje didina bendrą užkrečiamų ligų, susijusių su švirkščiamų narkotikų vartojimu, problemos mastą. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA) pateikia atnaujintą su narkotikais susijusių infekcinių ligų epidemiologinės situacijos apžvalgą Europoje.

Daugelyje Europos šalių naujai diagnozuotų ŽIV infekcijų tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų nuo 2012 metų kasmet vis mažėja. Bendras Europos Sąjungoje šis sergamumo rodiklis siekia 1,9 atvejus 1 mln. gyventojų. 8 iš 10 sergančiųjų yra vyrai 35 metų ar vyresni. Švirkščiamųjų narkotikų vartojimas išlieka svarbiu ŽIV infekcijos plitimo keliu kai kuriose ES šalyse: daugiau nei 10 proc. naujų užsikrėtimo atvejų, perduotų per švirkščiamuosius narkotikus buvo Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Lenkijoje ir Rumunijoje. Pabrėžiama, kad daugiau nei pusė ŽIV atvejų Europoje nustatyta vėlyvoje ŽIV infekcijos stadijoje, o tai susiję su per vėlai pradėtu gydymu ir didesniu ligotumu bei mirtingumu.

Tarp asmenų, vartojančių narkotikus švirkščiamuoju būdu, labiausiai paplitusi per kraują plintanti infekcija - virusinis hepatitas C (VHC). Vertinant Europos šalis, kurių tyrimo imties dydis didesnis nei 100, nustatyta, kad VHC paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų svyruoja nuo 27 proc. Velse (Jungtinėje Karalystėje) iki 65 proc. Vienoje (Austrijoje).

Virusinio hepatito B (VHB) infekcija yra retesnė, tačiau ji taip pat labiau paplitusi švirkščiamuosius narkotikus vartojančių asmenų grupėje, lyginant su visa populiacija. Remiantis 2017-2018 metų duomenimis, VHB infekcijos paplitimas tarp narkotikus švirkščiančių asmenų Europoje svyruoja nuo mažiau nei 1 proc. (Latvijoje) iki 8 proc. (Ispanijoje).

Nepaisant gerai vykdomos užkrečiamų ligų prevencijos (VHB vakcina, žalos mažinimo paslaugos) ir ŽIV ar VHC gydymo Europoje, daugelis šalių nepasiekė Pasaulio sveikatos organizacijos ir Jungtinių Tautų iškeltų tikslų.

Lietuvoje 2018 – 2019 m. buvo atliekamas infekcinių ligų paplitimo tyrimas „Su narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu susijusių infekcijų paplitimas tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų“ Lietuvoje. Tyrimas buvo atliekamas 5 žemo slenksčio kabinetuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Alytuje ir Visagine. Tyrimo imtį sudarė 369 tiriamieji. Greitų testų rezultatai parodė, kad ŽIV paplitimas yra 21 proc. (78/369) (2015 m. - 12,5 proc.). Tarp tų, kurie žinojo, kad yra užsikrėtę ŽIV (70/78), 29% (n=20) teigė, kad jiems buvo taikoma antiretrovirusinė terapija (ART), 40% (n=28) pranešė, kad negavo ART, o 31 proc. atsisakė atsakyti į klausimą. 43 proc. iš 369 respondentų teigė, kad niekada nebuvo gydomi dėl priklausomybės, o 73,6 proc. nebuvo taikoma pakaitinė opioidų terapija per pastarąsias 30 dienų. Pagrindiniai švirkščiamieji narkotikai, kuriuos vartojo per pastarąsias 30 dienų, buvo heroinas (atsakė 59 proc.) ir fentanilis (atsakė 39 proc.). Daugiau nei du trečdaliai (75,8 proc.) respondentų turėjo įkalinimo patirties ir 56 proc. asmenų teigė vartoję švirkščiamuosius narkotikus įkalinimo metu.

Daugiau informacijos rasite: https://www.emcdda.europa.eu/system/files/publications/13091/Technical-report_DRID2020.pdf.