BDAR

Siekdami užtikrinti geriausią Jūsų naršymo patirtį, šioje svetainėje naudojame slapukus (ang. cookies). Naršydami toliau Jūs patvirtinsite savo sutikimą naudoti slapukus. Savo sutikimą bet kada galėsite atšaukti pakeisdami interneto naršyklės nustatymus ir ištrindami įrašytus slapukus.


Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

Užduoti klausimą
  • BENDRIEJI KLAUSIMAI 1
  • NARKOTINIŲ IR PSICHOTROPINIŲ MEDŽIAGŲ PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) KONTROLĖ 26
    • Duomenų teikimas 11
      • 1.

        Ar reikia ūkio subjektams teikti informaciją Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui apie veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis bei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą įtrauktomis medžiagomis?

        Informaciją apie veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis bei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą įtrauktomis medžiagomis Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui teikia ūkio subjektai, importuojantys ir eksportuojantys, taip pat įvežantys į Lietuvos Respubliką iš Europos Sąjungos valstybių ir išvežantys iš jos į Europos Sąjungos valstybes, gaminantys, platinantys ir pramonėje, profesinėje ar kitoje ūkinėje veikloje naudojantys narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakus (prekursorius), į oficialų sąrašą neįtrauktas medžiagas bei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą įtrauktas medžiagas. 

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 2.

        Kokiu būdu informacija apie veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis bei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą įtrauktomis medžiagomis, yra teikiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui?

        Informacija apie veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis bei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą įtrauktomis medžiagomis, yra teikiama Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui elektroniniu būdu neatlygintinai į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) teisėtos apyvartos kontrolės informacinę sistemą (toliau - PTAKIS). PTAKIS sistemą galite rasti adresu www.ptakis.lt

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 3.

        Kur galima rasti cheminių medžiagų (Į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų ir Į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų), apie kurias reikia teikti informaciją į PTAKIS, sąrašus?

         

         

        Į oficialų sąrašą įtraktų medžiagų sąrašą ir Į oficialų sąrašą neįtrauktų medžiagų sąrašą galite rasti:

        http://ntakd.lrv.lt/lt/subjektu-veiklos-prieziura/narkotiniu-ir-psichotropiniu-medziagu-pirmtaku-prekursoriu-kontrole

         

        Į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą įtrauktos medžiagos:

                    https://www.e-tar.lt/portal/legalAct.html?documentId=47fd1ba0de9a11e89acab3ff12d77081

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 4.

        Kaip prisijungti prie PTAKIS?

         

        Kaip prisijungti prie PTAKIS galite rasti naudotojo vadove adresu:

        https://medis.ntakd.lt/wp-content/uploads/2018/06/ptakis-vartotojo-vadovas.pdf

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 5.

        Kur kreiptis iškilus nesklandumams jungiantis per „Elektroninius valdžios vartus“?

         

         

        Telefonu (8 5) 266 51 84 darbo dienomis I–V nuo 8:00 iki 22:00 val.

        Elektroniniu paštu:info@ivpk.lt

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 6.

        Kokiu dažnumu teikiama informacija į PTAKIS?

         

         

        Duomenys teikiami pasibaigus ketvirčiui, ne vėliau kaip iki kito mėnesio 30 dienos.

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 7.

        Kokie veiksmai turėtų būti atliekami laikinai nevykdant veiklos su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) ir į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis bei į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų IV sąrašą įtrauktomis medžiagomis?

         

         

        PTAKIS „Vartotojo profilyje“ pažymėti langelį „Nevykdė veiklos su prekursoriais ir į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis“ ir išsaugoti.

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 8.

        Kokiais matavimo vienetais (kilogramais ar litrais) pateikti informaciją?

         

         

        Matavimo vienetai nurodyti prie kiekvienos cheminės medžiagos, apie kurią teikiami duomenys.

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 9.

        Kodėl atmesta ataskaita?

         

        • Į PTAKIS pateikti cheminių medžiagų kiekiai neatitinka su pirkimo – pardavimo dokumentuose (finansiniuose dokumentuose) esančiais kiekiais;
        •  nesutampa praėjusio ketvirčio likutis su einamojo ketvirčio pradiniu likučiu;
        • nurodyti netikslūs juridinio ar fizinio asmens kodai;
        • Nurodytos ne tos cheminės medžiagos, kurias naudojam subjektas;
        • Subjektas prisijungė kaip fizinis asmuo

         

         

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 10.

        Kodėl gavau priminimą į elektroninį paštą dėl informacijos į PTAKIS pateikimo, nors jau nedirbu įmonėje?

         

         

        Jūsų elektroninis paštas buvo pateiktas jungiantis prie PTAKIS. Pakeitus darbą būtina ištrinti savo elektroninio pašto adresą iš PTAKIS.

        Atnaujinta: 2019 09 12

      • 11.

        Kodėl PTAKIS neleidžia įvesti elektroninio pašto?

         

        Toks elektroninis paštas jau buvo pateiktas į PTAKIS kito subjekto.

        Atnaujinta: 2019 09 12

    • Sandėliavimas 4
      • 1. Kokie pagrindiniai reikalavimai taikomi trečios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymui ir saugojimui?

        Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. T1-358 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygų aprašo patvirtinimo“:

        1. Veiklos vieta turi būti aptverta, ne darbo metu saugoma;

        2.  Į patalpą, kurioje laikomi ir saugomi prekursoriai, negali laisvai patekti pašaliniai asmenys, ji turi būti užrakinta.

        Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, atsižvelgęs į pateiktus motyvuotus subjektų prašymus, gali leisti laikyti bei saugoti prekursorius patalpose, kuriose tokia pati arba griežtesnius reikalavimus turinti apsauga užtikrinama kitokiomis, nei nurodyta aukščiau, techninėmis priemonėmis.

         

        Atnaujinta: 2016 07 27

      • 2. Kokie pagrindiniai reikalavimai taikomi antros kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymui ir saugojimui?

        Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. T1-358 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygų aprašo patvirtinimo“:

        1.  Veiklos vieta turi būti aptverta, visą parą saugoma;

        2.  Patalpa, kurioje laikomi ir saugomi narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai): turi turėti ne mažiau kaip pirmo ruožo apsauginę įsilaužimo signalizaciją,į patalpą negali laisvai patekti pašaliniai asmenys, ji turi būti užrakinta.

        Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, atsižvelgęs į pateiktus motyvuotus subjektų prašymus, gali leisti laikyti bei saugoti prekursorius patalpose, kuriose tokia pati arba griežtesnius reikalavimus turinti apsauga užtikrinama kitokiomis, nei nurodyta aukščiau, techninėmis priemonėmis.

         

        Atnaujinta: 2016 07 27

      • 3. Kokie pagrindiniai reikalavimai taikomi pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymui ir saugojimui?

        Pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymą Nr. T1-358 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygų aprašo patvirtinimo“:

        1. Veiklos vieta turi būti visą parą saugoma;

        2. Patalpa, kurioje laikomi ir saugomi narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai):·

        a) turi turėti ne mažiau kaip dviejų ruožų apsauginę įsilaužimo signalizaciją;

        b) turėti ne mažiau kaip 180 mm storio gelžbetonines išorines sienas arba 250 mm storio mūrines sienas. Vidines sienas: ne mažesnes kaip 120 mm storio gelžbetonines arba ne mažesnes kaip 120 mm storio mūrines, armuotas metaliniu tinklu;·

        c) turėti duris, atitinkančias II saugumo klasės durims nustatytus reikalavimus (nurodytus Reikalavimuose, keliamuose patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtintuose Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 5-V-180 (Žin., Nr. 30-1427);

        4) į ją negali laisvai patekti pašaliniai asmenys, ji turi būti užrakinta;

        5) ant langų turi būti uždėtos apsauginės grotos. Vietoj apsauginių grotų gali būti įrengiamos apsauginės žaliuzės. Šiuo atveju tarp lango stiklo ir apsauginių žaliuzių turi būti įrengti judesio jutikliai su užuolaidos tipo linzėmis. Apsauginės žaliuzės turi būti blokuojamos atidarant.

        Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, atsižvelgęs į pateiktus motyvuotus subjektų prašymus, gali leisti laikyti bei saugoti prekursorius patalpose, kuriose tokia pati arba griežtesnius reikalavimus turinti apsauga užtikrinama kitokiomis, nei nurodyta aukščiau, techninėmis priemonėmis.

         

        Atnaujinta: 2016 07 27

      • 4. Ar Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. T1-358 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygų aprašo patvirtinimo“ yra taikomas tik Licenciją, Specialiąją licenciją ir Veiklos vietos registracijos pažymėjimą turintiems ūkio subjektams, o kitiems ne?

        Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. T1-358 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygų aprašo patvirtinimo“  (toliau – Aprašas) nustato Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygas t. y. minimalius saugos nuo įsilaužimo, pašalinių asmenų patekimo bei eksploatavimo reikalavimus patalpoms.Šių reikalavimų privalo laikytis visi subjektai (nepriklausomai nuo to, ar jiems teisės aktų nustatyta tvarka išduota Licencija, Specialioji licencija ar Veiklos vietos registracijos pažymėjimas) vykdantys veiklą, susijusią su narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) bei jų preparatų pateikimu į rinką.Vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), „pateikimas į rinką“ yra bet koks Į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų tiekimas Bendrijoje už užmokestį arba nemokamai; arba tokių medžiagų saugojimas, gaminimas, gamyba, perdirbimas, prekyba, platinimas arba tarpininko veikla, kurios tikslas yra tiekimas Bendrijoje.

        Atnaujinta: 2017 02 02

    • Vaistinės 4
      • 1.

        Kur galima rasti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) sąrašą?

      • 2. Ar reikia antros kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtaką (prekursorių) kalio permanganatą (CAS Nr. 7722-64-7) fasuotą po 5 g ir 10 g laikyti seife?

        Vadovaujantis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), laikymo ir saugojimo sąlygų aprašu patvirtintu Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. T1-358 "Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo aprašo patvirtinimo" kalio permanganato laikyti seife neprivaloma. 

         

        Atnaujinta: 2017 02 02

      • 3. Kaip turėtų būti saugomas vaistinėse kalio permanganatas (CAS Nr. 7722-64-7) fasuotas po 5 g ir 10 g kaip vaistinis preparatas?

        Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. T1-358 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygų aprašo patvirtinimo“  patvirtinto Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) laikymo ir saugojimo sąlygų apraše (toliau Aprašas), numatyti reikalavimaipatalpoms, kuriose laikomi ir saugomi antros kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai). Vadovaujantis Aprašu, patalpos, kuriose laikomi ir saugomi antros kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakai (prekursoriai) vykdant jų pateikimą į rinką:1)  turi turėti apsauginės įsilaužimo signalizacijos pirmąjį saugomo objekto apsaugos ruožą, įjungtą į vietinį arba į centralizuoto stebėjimo pultą;2)  turi būti įrengtos taip, kad į jas negalėtų laisvai patekti pašaliniai asmenys;3)  turi būti laikomos užrakintos.

         

        Atnaujinta: 2016 07 26

      • 4. Ar kalio permanganatas (CAS Nr. 7722-64-7), fasuotas po 5 g ir 10 g kaip vaistinis preparatas, yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakas (prekursorius) arba Į oficialų sąrašą įtraukta medžiaga?

        Vadovaujantis 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ,su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1258/2013 (OL 2013 L 330, p.21) -  ,,į oficialų sąrašą įtraukta medžiaga“ yra bet kokia I priede nurodyta medžiaga, kuri gali būti naudojama neteisėtai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai, įskaitant tokių medžiagų turinčius mišinius ir natūralius produktus, bet išskyrus mišinius ir natūralius produktus, kuriuose yra į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų ir kurie pagaminti taip, kad į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų negalima lengvai panaudoti arba išgauti greitai pritaikomomis arba ekonomiškai naudingomis priemonėmis, vaistai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/83/EB ( 13 ) 1 straipsnio 2 dalyje, bei veterinariniai vaistai, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2001/82/EB ( 14 ) 1 straipsnio 2 dalyje;

         

        Atnaujinta: 2016 07 27

    • Kiti klausimai 4
      • 1. Kada ūkio subjektui, vykdančiam veiklą su cheminėmis medžiagomis reikia įsigyti veiklos vietos registravimo pažymėjimą?

        Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo 5 straipsnyje nurodyta, kad „veiklą, susijusią su antros kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), subjektai gali vykdyti tik įregistravę jos vietą ir turėdami galiojantį veiklos vietos registracijos pažymėjimą ir (arba) veiklos vietos specialųjį registracijos pažymėjimą. Veiklą, susijusią su trečios kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais), subjektai gali vykdyti tik įregistravę jos vietą ir turėdami galiojantį veiklos vietos registracijos pažymėjimą.“

        Atkreipiame dėmesį, kad 2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1258/2013 (OL 2013 L 330, p. 21) 3 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „ūkio subjektai turi iš valstybių narių, kuriose jie yra įsisteigę, kompetentingų institucijų gauti registracijos pažymėjimą, prieš pateikdami rinkai į oficialų I priedo 2 kategorijos sąrašą įtrauktas medžiagas.“ Šio reglamento 6 straipsnyje nurodyta, kad „3, 4 ir 5 straipsniuose nurodyti reikalavimai netaikomi sandoriams, susijusiems su į oficialų I priedo 2 kategorijos sąrašą įtrauktomis medžiagomis, jei jų kiekiai yra ne didesni nei nurodytieji II priede vienerių metų laikotarpiu“. 

         

        II PRIEDAS

        Medžiaga

        Ribinė vertė

        Acto rūgšties anhidridas

        100 l

        Kalio permanganatas

        100 kg

        Antranilo rūgštis ir jos druskos

        1 kg

        Fenilacto rūgštis ir jos druskos

        1 kg

        Piperidinas ir jo druskos

        0,5 kg

         2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 111/2005 nustatančio prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Sąjungos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1259/2013 (OL 2013 L 330, p. 30) 7 straipsnyje nurodyta, kad „jei nenumatyta kitaip, išskyrus muitinės tarpininkus ir vežėjus, kurie verčiasi tik ta veikla, Sąjungoje įsisteigę operacijų vykdytojai, vykdantys importo, eksporto ar tarpininkavimo veiklą, susijusią su į oficialų sąrašą įtrauktomis priedo 2 kategorijoje išvardytomis medžiagomis, arba eksporto veiklą, susijusią su į oficialų sąrašą įtrauktomis priedo 3 kategorijoje išvardytomis medžiagomis, turi turėti registracijos pažymėjimą.“

        Šio reglamento 12 straipsnyje nurodyta, kad „eksporto leidimas yra reikalingas į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų eksportui, kai turi būti įforminta muitinės deklaracija, įskaitant į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų eksportą, kai jos išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos po jų laikymo I kontrolės tipo laisvojoje zonoje ar laisvajame sandėlyje ne mažiau kaip 10 dienų. Eksporto leidimas nebūtinas, jeigu į oficialų sąrašą įtrauktos medžiagos reeksportuojamos per 10 dienų nuo tada, kai joms buvo pradėta taikyti sąlyginio neapmokestinimo procedūra ar jos buvo laikomos II kontrolės tipo laisvojoje zonoje. Tačiau į oficialų sąrašą įtrauktų priedo 3 kategorijoje išvardytų medžiagų eksporto leidimas yra reikalingas tik tada, kai reikalingas išankstinis pranešimas apie eksportą“.

        Šio reglamento 11 straipsnyje nurodyta, kad „apie visus į oficialų sąrašą įtrauktų priedo 1 ir 4 kategorijose išvardytų medžiagų eksporto atvejus ir apie į oficialų sąrašą įtrauktų priedo 2 ir 3 kategorijose išvardytų medžiagų eksporto į tam tikras paskirties šalis atvejus kompetentingos Sąjungos institucijos pagal Jungtinių Tautų konvencijos 12 straipsnio 10 dalį paskirties šalies kompetentingoms valdžios institucijoms pateikia išankstinį pranešimą apie eksportą.“2015 m. balandžio 24 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1011, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 111/2005, nustatantis prekybos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakais (prekursoriais) tarp Bendrijos ir trečiųjų šalių stebėsenos taisykles, ir panaikinamas Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1277/2005,10 straipsnyje nurodyta, kad „Reglamento (EB) Nr. 111/2005 11 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose pateikiami visi šie duomenys: a) trečiosios šalys, su kuriomis Sąjunga sudarė konkretų susitarimą dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių); b) trečiosios šalys, kurios prašo pateikti išankstinius pranešimus apie eksportą pagal 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 12 straipsnio 10 dalį; c) trečiosios šalys, kurios prašo pateikti išankstinius pranešimus apie eksportą pagal 1988 m. Jungtinių Tautų konvencijos dėl kovos su neteisėta narkotinių priemonių ir psichotropinių medžiagų apyvarta 24 straipsnį.Konkrečių a, b ir c punktuose paminėtų paskirties šalių, į kurias eksportuojamos priede nurodytų 2 ir 3 kategorijų medžiagos, įtrauktos į oficialų sąrašą, sąrašai skelbiami Komisijos interneto svetainėje“.

        Šio reglamento 6 straipsnyje nurodyta, kad „Reglamento (EB) Nr. 111/2005 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas registracijos reikalavimas gali būti netaikomas toliau nurodytiems subjektams: (...) b) ekonominės veiklos vykdytojams, eksportuojantiems Reglamento (EB) Nr. 111/2005 priede nustatytos 3 kategorijos medžiagas, įtrauktas į oficialų sąrašą, jeigu per paskutiniuosius kalendorinius metus (sausio 1 d. – gruodžio 31 d.) eksportuoti kiekiai neviršija šio reglamento I priede nurodytų kiekių. Jeigu per einamuosius kalendorinius metus tie kiekiai viršijami, ekonominės veiklos vykdytojas nedelsdamas įvykdo registracijos reikalavimą;“ c) ekonominės veiklos vykdytojams, eksportuojantiems Reglamento (EB) Nr. 111/2005 priede nustatytos 3 kategorijos medžiagų, įtrauktų į oficialų sąrašą, mišinius, jeigu mišiniuose esančių į oficialų sąrašą įtrauktų medžiagų kiekis per paskutiniuosius kalendorinius metus neviršija šio reglamento I priede nurodytų kiekių. Jeigu per einamuosius kalendorinius metus tie kiekiai viršijami, ekonominės veiklos vykdytojas nedelsdamas įvykdo registracijos reikalavimą.“

        I PRIEDAS 

        Medžiaga

        Kiekis

        Acetonas(1)

        50 kg

        Etilo eteris(1)

        20 kg

        Metiletilketonas(1)

        50 kg

        Toluenas(1)

        50 kg

        Sulfato rūgštis(1)

        100 kg

        Druskos rūgštis(1)

        100 kg

        (1)Taip pat šios kategorijos išvardytų medžiagų druskos, jei jos gali egzistuoti.

        Atnaujinta: 2016 07 27

      • 2. Kokiais atvejais privaloma įsigyti veiklai, susijusiai su 3 kategorijos prekursoriais, vietos registracijos pažymėjimą?

        Vadovaujantis Tarybos Reglamento (EB) Nr. 111/2005 7 straipsniu, Sąjungoje įsisteigę operacijų vykdytojai, vykdantys eksporto veiklą su į oficialų sąrašą įtrauktomis priedo 3 kategorijos išvardintomis medžiagomis privalo turėti veiklos registracijos pažymėjimą. Šis reikalavimas taikomas eksportuojant į tam tikras šalis, kai eksportuojamų 3 kategorijos medžiagų (taip pat šios kategorijos išvardytų medžiagų druskų, jei jos gali egzistuoti) kiekiai per paskutiniuosius kalendorinius metus viršija Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/1011 I priede nurodytus kiekius:

         

        Acetonas   50 kg
        Etilo eteris   20 kg
        Metiletilketonas   50 kg
        Toluenas   50 kg
        Sulfato rūgštis   100 kg
        Druskos rūgštis   100 kg

        Atnaujinta: 2017 02 02

      • 3. Kada netaikomas reikalavimas turėti veiklai, susijusiai su 2 kategorijos prekursoriais, vietos registracijos pažymėjimą?

         

        Vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento (EB) Nr. 273/2004 dėl narkotinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) 6 straipsniu, reikalavimai gauti veiklos vietos registracijos pažymėjimą netaikomi sandoriams, susijusiems su į oficialų I priedo 2 kategorijos sąrašą įtrauktomis medžiagomis, jei jų kiekiai yra ne didesni nei nurodyti II priede vienerių metų laikotarpiu:

         

        Acto rūgšties anhidridas   100 litrų
        Kalio permanganatas   100 kg
        Antranilo rūgštis ir jos druskos   1 kg
        Fenilacto rūgštis ir jos druskos   1 kg
        Piperidinas ir jo druskos   0,5 kg

        Atnaujinta: 2016 07 27

      • 4. Kur galima rasti informaciją dėl pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų?

        Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos pateiktos Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakyme Nr. T1-68 „Dėl Pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų patvirtinimo“.

        Nuoroda Lietuvos internetinėje svetainėje:https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.7A632CE01EA1/iiZWmTkMcu

         

        Atnaujinta: 2017 02 02

    • Įtartini sandoriai 3
      • 1. Kokią informaciją reikia pateikti apie įtartiną sandorį?

        Tuo tikslu ūkio subjektai suteikia visą turimą informaciją, kad kompetentingos institucijos galėtų patikrinti atitinkamo užsakymo ar sandorio teisėtumą.

         

        Atnaujinta: 2016 07 27

      • 2. Kam galima pranešti apie įtartiną sandorį ?

        Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui: tel.: 8 7066 80 65, 8 7066 31 90 el. p. rima.maciuniene@ntakd.lt

        Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį. Lietuvos kriminalinės policijos biurui: tel.: (8 5) 271 9950, (8 5) 271 9912 drugs@policija.lt

        Muitinės kriminalinei tarnybai:  tel.: (8 5) 274 8035 (darbo d. darbo val.), (8 5) 274 3107 (24 val.) el.p. rvs.atranka@lrmuitine.lt

        Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo šiukšlų. Jums reikia įgalinti JavaScript, kad peržiūrėti jį.

        Atnaujinta: 2017 02 02

      • 3. Kas yra įtartinas sandoris?

        Tai neįprastas užsakymas arba sandoris, susijęs su į oficialų sąrašą įtrauktomis medžiagomis ir su į oficialų sąrašą neįtrauktomis medžiagomis, kurias ketinama pateikti rinkai, jei kyla įtarimas, kad tokios medžiagos gali būti naudojamos neteisėtai narkotinių ar psichotropinių medžiagų gamybai.

         

        Atnaujinta: 2016 07 27

  • ALKOHOLIO KONTROLĖ 47
    • Reikalavimai veiklai 17
      • 1. Bendrovė, kuriai yra išduotas leidimas pirkti ir naudoti denatūruotą etilo alkoholį, nupirko ir panaudojo visą leidime nurodytą denatūruoto etilo alkoholio kiekį kalendoriniams metams dar nepasibaigus. Ar bendrovė, norinti tais pačiais kalendoriniais metais įsigyti papildomą kiekį etilo alkoholio, turėtų gauti naują leidimą?

        Nuo 2015 m. lapkričio 1 d. leidimas gali būti patikslintas, keičiant leidime nurodytą leidžiamą pirkti ir (ar) naudoti etilo alkoholio kiekį. Šiuo atveju, bendrovė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui turėtų pateikti paraišką patikslinti jau turimą leidimą.

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 2. Jeigu įmonė, turinti licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, nusprendė laikinai nevykdyti veiklos, ar gali pateikti prašymą iš licencijos išbraukti visus sandėlių adresus?

        Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34¹ straipsnio 9 dalyje, nustatyta, kad licencijos verstis didmenine prekyba alkoholio produktais galiojimas gali būti sustabdytas, jeigu įmonė, turinti licenciją verstis didmenine prekyba alkoholio produktais, pateikia prašymą iš licencijos išbraukti didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais sandėlį ir licencijoje nebelieka įrašytų sandėlių adresų.
        Jeigu įmonė laikinai nevykdo licencijuojamos veiklos, gali pateikti Departamentui prašymą iš licencijos išbraukti didmeninės prekybos sandėlių adresus ir sustabdyti licencijos galiojimą.
        Licencijos galiojimas sustabdomas laikotarpiui iki įmonė pateiks prašymą įrašyti į didmeninės prekybos licenciją naują didmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais sandėlį.

         
         
         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 3. Bendrovė laboratorijos reikmėms sausio mėnesį iš gamintojo be leidimo pirko 10 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio. Tais pačiais kalendoriniais metais ji norėtų įsigyti dar 10 litrų. Ar jai reikalingas leidimas?

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 183 straipsnio 2 dalies 1 punktu leidimo pirkti nedenatūruoto etilo alkoholio nereikia ūkio subjektams, perkantiems per metus ne daugiau kaip 10 litrų nedenatūruoto etilo alkoholio iš įmonių, turinčių licencijas gaminti šiuos produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba jais. Bendrovė šiais kalendoriniais metais be leidimo 10 litrų etilo alkoholio jau pirko, taigi, tuo atveju, jeigu tais pačiais kalendoriniais metais norėtų įsigyti papildomą kiekį, turėtų gauti leidimą pirkti nedenatūruoto etilo alkoholio.

         

        Atnaujinta: 2017 02 23

      • 4. Ar reikia paženklinti butelius, jei parduodamas pilstomas alus išsinešimui?

        Parduodamas pilstomas alus išsinešimui – tai vartotojams skirtas alus ir jis privalo būti paženklintas (priklijuotas lipdukas-etiketė su prekės aprašymu). Alaus ženklinimo reikalavimai nustatyti Alaus apibūdinimo, gamybos ir prekinio pateikimo techninio reglamento VII skyriuje „Prekinis pateikimas“, Lietuvos higienos normoje HN 119:2002 „Maisto produktų ženklinimas“ (su pakeitimais).

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 5. Kaip prekiauti alkoholiniais gėrimais viešojo maitinimo vietose po 22 valandos?

        Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto nuostatomis, nuo 2012 m. sausio 1 d. pasikeitė prekybos alkoholiniais gėrimais tvarka viešojo maitinimo vietose, t.y. uždrausta nuo 22 iki 8 valandos jose pardavinėti alkoholinius gėrimus išsinešimui.Departamento duomenimis, didžioji dalis po 22 valandos dirbančių įmonių alkoholinius gėrimus parduoda atidarydami butelius, skardines ir paduodami juos klientams. Klientų elgesys – net nenusirengia viršutinių drabužių, neprisėda prie stalo – leidžia numanyti, kad alkoholiniai gėrimai, kad ir atidarytoje pakuotėje, bus nedelsiant išnešami iš viešojo maitinimo vietos. O tai laikytina Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimu. Siekiant užtikrinti, kad alkoholiniai gėrimai tokiu būdu nebūtų išnešami iš viešojo maitinimo vietos, bet būtų vartojami vietoje kaip numatyta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte, Departamentas pataria alkoholinius gėrimus pardavinėti išpilstytus į bokalus, taures, stikliukus.

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 6. Ar galima į viešojo maitinimo įmonėse (restoranuose, kavinėse, baruose ar pan.) rengiamas šventes, pobūvius atsinešti su savimi alkoholinių gėrimų?

        Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas informuoja, kad viešojo maitinimo įmonėje leidžiama vartoti tik joje įsigytus alkoholinius gėrimus. Tai nustatyta Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 618, 6 punkto antrojoje pastraipoje. Todėl Departamentas ragina viešojo maitinimo įmonių klientus neprašyti, kad į šias įmones jiems būtų leista atsinešti alkoholinių gėrimų su savimi, o viešojo maitinimo įmonių vadovus ragina visuomet principingai atmesti tokio pobūdžio prašymus. Atkreipiame dėmesį, kad viešojo maitinimo įmonių vadovai ar jų atstovai, priėmę tokius klientų prašymus, rizikuoja netekti įmonės turimos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais dėl to, kad leido klientams su savimi atsinešti alkoholinių gėrimų.

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 7. Kiek kainuoja alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių gamybos licencija?

        Valstybės rinkliava už alaus, alaus ir nealkoholinių gėrimų mišinių gamybos licencijos išdavimą yra 724 Eur

        .

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 8. Kas išduoda licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais?

        Licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išduoda miesto ar rajono, kuriame vykdoma veikla, savivaldybės vykdomoji institucija.

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 9. Kiek laiko galioja licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais?

        Licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais yra neterminuota.

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 10. Ar juridinis asmuo gali laikyti alkoholinius gėrimus, jei juos naudoja reprezentacinėms reikmėms?

        Remiantis Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. ir 3 d. juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti ir gabenti alkoholio produktus Lietuvos Respublikoje draudžiama, neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos alkoholio produktų gamybos, importo, didmeninės ar mažmeninės prekybos licencijos, išskyrus tuos atvejus, kai juridiniai asmenys, užsienio juridinių asmenų filialai bei atstovybės, alkoholinius gėrimus įsigyja reprezentacinėms reikmėms, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 11. Ar įmonė, norinti importuoti degtinę į Lietuvą, privalo turėti importo licenciją?

        Licencijų importuoti degtinę nėra, tačiau tam, kad galėtų laikyti ir prekiauti importuota degtine Lietuvoje nepažeisdama Alkoholio kontrolės įstatymo, įmonė privalo įsigyti licenciją verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais arba licenciją verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais.

         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 12. Kuo skiriasi alkoholinių gėrimų importas nuo alkoholinių gėrimų įvežimo?
        Importas – alkoholinių gėrimų įvežimas į Lietuvos Respubliką iš kitų valstybių, išskyrus Europos ekonominės erdvės valstybes ir Turkiją.
        Įvežimas – alkoholinių gėrimų įvežimas į Lietuvos Respubliką iš Europos ekonominės erdvės valstybių ir Turkijos.
         

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 13. Ar gali būti išduota licencija verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais užsienyje įregistruotai įmonei?

        Negali. Licencijos verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais gali būti išduodamos tik Lietuvos Respublikoje įregistruotoms įmonėms ir užsienio juridinių asmenų, pagal užsienio valstybės įstatymus turinčių teisę verstis ūkine komercine veikla, filialams. 

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 14. Ar reikia pateikti alkoholio produktų gamybos ir realizavimo ataskaitą už mėnesį, jeigu įmonė, turinti alkoholio produktų gamybos licenciją, alkoholio produktų tą mėnesį negamino.

        Alkoholio produktų gamybos ir realizavimo ataskaitas įmonės, turinčios alkoholio produktų gamybos licencijas, privalo pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui ir Žemės ūkio ministerijai ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos. Jeigu įmonė tam tikrą mėnesį alkoholio produktų negamino, pateikiamoje ataskaitoje atitinkamose skiltyse nurodomi nuliai.

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 15. Ar reikia mokėti valstybės rinkliavą, jeigu tikslinami licencijos rekvizitai, kurie nepriklauso nuo ūkio subjekto?

        Vadovaujantis LR rinkliavų įstatymo 6 str. 1 d. 22 p., už licencijos, kai keičiasi rekvizitai nepriklausantys nuo ūkio subjekto, patikslinimą, valstybės rinkliava neimama. 

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 16. Jeigu įmonė, turinti licenciją verstis didmenine prekyba tabako gaminiais, pateikia paraišką patikslinti licencijoje buveinės adresą, patikslinti licenciją išbraukiant sandėlio adresą ir įrašant kitą sandėlio adresą, kokią valstybės rinkliavą įmonė turi sumokėti už minėtus veiksmus?

        Vadovaujantis Konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio 15 d. nutarimu Nr. 1458 „Dėl konkrečių valstybės rinkliavos dydžių sąrašo ir valstybės rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“ 3.43.2 punktu, valstybės rinkliava už minėtus veiksmus yra 258 Eur (po 86 Eur už kiekvieną papildomą įrašą: patikslinamas buveinės adresas, išbraukiamas sandėlio adresas, įrašomas naujas sandėlio adresas).

        Atnaujinta: 2016 01 18

      • 17. Jeigu įmonė Lietuvoje nori pirkti alų iš gamintojo ir išvežti į kitą Europos Sąjungos šalį, kokios licencijos įmonei reikalingos.

        Tam, kad įmonė galėtų nusipirkti alų iš gamintojo Lietuvoje, ji privalo įsigyti licenciją verstis didmenine prekyba alumi, alaus mišiniais su nealkoholiniais gėrimais ir natūralios fermentacijos sidru, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija neviršija 8,5 procento. Licencija išvežimui nereikalinga.

        Atnaujinta: 2016 01 18

    • 1.

      Ar yra alkoholinių gėrimų talpos apribojimai mini barams kambariuose? Jei taip, kur galima šiuos apribojimus rasti?

      Alkoholinių gėrimų talpos apribojimai minibarams įtvirtinti Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 171 d., kurioje apibrėžta minibaro sąvoka: „Minibaras – viešbučio kambaryje įrengtas nedidelis (iki 55 litrų talpos) baras-šaldytuvas, kuriame laikomos alkoholinių gėrimų (neputojančio ir aromatizuoto vyno, natūralios fermentacijos vaisių vyno, supilstyto į ne didesnę kaip 250 mililitrų tarą, kitų alkoholinių gėrimų (išskyrus putojantį vyną, natūralios fermentacijos sidrą, alų ir alaus mišinius su nealkoholiniais gėrimais), supilstytų į ne didesnę kaip 200 mililitrų tarą, putojančio vyno, natūralios fermentacijos sidro, alaus ir alaus mišinių su nealkoholiniais gėrimais) atsargos, skirtos vartoti viešbučio kambario gyventojams.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 2.

      Kokia situacija su alkoholinių gėrimų kainoraščio viešinimu socialiniuose tinkluose? Ar tai nėra neleistina alkoholinių gėrimų reklama?

      Departamento vertinimu, meniu su alkoholiniais gėrimais viešinimas galimai būtų traktuojamas kaip alkoholio reklama, kadangi informacija apie alkoholinius gėrimus pateikiama ne Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. įtvirtintoje vietoje.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 3.

      Klausimas dėl alkoholio (vyno) įtraukimo į dovanų kuponus ir atsiskaitymo už alkoholį (vyną) dovanų kuponais. Klientai neretai prašo įtraukti vynų derinius prie degustacinių vakarienių. Restoranuose dovanų kuponais niekas neatsiskaito tik už alkoholį, gal "paketams" būtų galima taikyti išimtį?

      Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 2 p. numatytas draudimas visuomenės informavimo priemonėse išspausdintų ar kitokiais būdais išplatintų kuponų savininkams taikyti fiksuotas nuolaidas alkoholiniams gėrimams arba laikyti šiuos kuponus kitokiomis dalinio arba viso mokėjimo priemonėmis. Departamentas pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatyme nėra numatytos išimtys paslaugų paketams, todėl sudaryta galimybė viešbučio klientams atsiskaityti dovanų kuponu už alkoholinius gėrimus prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatoms.

      Atnaujinta: 2021 03 04

    • 4.

      Ar gali būti organizuojami žaidimai, kurių metu vaikinai ir merginos vaikšto po barus, klubus, yra apsirengę drabužiais, kurie susiję su alkoholinių gėrimų simbolika / prekės ženklais / pavadinimais ir pan., tačiau patys žaidimai ir prizai nėra susiję su alkoholiniais gėrimais?

      Žaidimai, konkursai, loterijos, akcijos, kurių organizatoriai, vykdytojai apsirengę drabužiais su alkoholinių gėrimų gamintojų atributika, alkoholinių gėrimų ženklais, logotipais ar pan., būtų vertinami kaip žaidimai, akcijos, loterijos ar konkursai, kurie skatina įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus (Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 4 p. pažeidimas), taip pat tokie veiksmai turėtų uždraustos alkoholio reklamos požymių (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimas).

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 5.

      Ar leidžiama mažmeninės prekybos įmonėms, kurios savo asortimente taip pat turi alkoholinių gėrimų, skelbti žaidimus, konkursus ar akcijas ?

      Jeigu mažmeninės prekybos įmonių skelbiami ir vykdomi žaidimai, konkursai, akcijos neskatina įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinių gėrimų, nėra susiję su alkoholiniais gėrimais, nenaudojama alkoholinių gėrimų atributika, prekių ženklai, logotipai ir pan., alkoholiniai gėrimai neteikiami kaip žaidimų, loterijų prizai, tokie žaidimai, konkursai, neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 4 p. reikalavimams, tačiau kiekvienas akcijos atvejis yra vertinamas individualiai, Alkoholio kontrolės 28 str. ir 29 str. nustatytų apribojimų kontekste.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 6.

      Ar galima kainų etiketėje nurodyti sumažintą kainą arba kitokiu būdu išskirti tokią informaciją?

      Sumažintos kainos skelbti negalima. Alkoholinių gėrimų, parduodamų už sumažintą kainą, etikečių išskyrimas kokiu nors būdu (pvz., kitos spalvos ar dydžio, išskirtinio dizaino etikečių pateikimas) laikytinas alkoholinių gėrimų kainų sumažinimo skelbimu (Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 7 p. pažeidimas).

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 7.

      Ar galima taikyti nuolaidas alkoholiniams gėrimams nuolaidų kortelių, kurios išduotos iki 2016-11-01, savininkams?

      Iki Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimų išplatintų nuolaidų kortelių bei nuo 2016-11-01 išduotų nuolaidų kortelių taikymas alkoholinių gėrimų pardavimams būtų vertinamas kaip kitais būdais išplatintų kuponų savininkams fiksuotų nuolaidų taikymas (Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 2 p. pažeidimas).

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 8.

      Ar ribojimai taikomi ir informacijai, skelbiamai socialinių tinklų (Facebook, Instagram ir kt.) paskyrose, skirtose reklamuoti alkoholinius gėrimus? Ar alkoholinių gėrimų socialinių tinklų svetainių paskyrose galima organizuoti nuotraukų žaidimą / konkursą ir įteikti prizus, kurie nesusiję su alkoholiniais gėrimais?

      Socialiniuose tinkluose (Facebook, Instagram ir kt.) alkoholinių gėrimų gamintojų, platintojų paskyros yra sukurtos su tikslu reklamuoti, pristatyti įmonę, jos gaminamus ir (ar) platinamus alkoholinius gėrimus. Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d., nustatančia, kad alkoholio reklama Lietuvos Respublikoje draudžiama, ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d., nustatančia kokia ir kur paskelbta informacija apie alkoholinius gėrimus nėra laikoma alkoholio reklama, ūkio subjektų socialinių tinklų paskyros nėra laikomos įmonių, gaminančių ir (ar) prekiaujančių alkoholiniais gėrimais, internetinėmis svetainėmis, todėl ūkio subjektai negali skelbti informacijos apie alkoholinius gėrimus socialinių tinklų paskyrose. Taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 4 p. draudžia organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 9.

      Ar galima naudoti žodžius „Gera kaina“, „Speciali kaina“, „Ypatinga kaina“, „Tik 1 Eur“ ir pan.?

      Viešinant informaciją apie alkoholinių gėrimų kainas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. nustatytose vietose (pvz., prekybos alkoholiniais gėrimais vietose ir ūkio subjektų, besiverčiančių veikla, susijusia su alkoholiniais gėrimais interneto svetainėse), turi būti atsižvelgta į Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 7 p. nuostatas, draudžiančias skelbti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą. Departamento nuomone, šūkiai – „Gera kaina“, „Speciali kaina“, „Ypatinga kaina“, „Tik 1 Eur“ ir pan. gali būti vertinami kaip skelbimas apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą ir (ar) uždrausta alkoholio reklama. Ar skelbiama informacija, vykdomas veiksmas ir pan. yra laikomi alkoholinių gėrimų kainų sumažinimo informacija ir (ar) uždrausta alkoholio reklama, vertinama kiekvienu konkrečiu atveju individualiai.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 10.

      Ar galima daryti lojalumo akcijas pardavėjams / barmenams įteikiant prizą už daugiausiai produkcijos pardavusią prekybos vietą?

      Lojalumo akcijos, kurių metu daugiausiai alkoholinių gėrimų pardavusiems barmenams, pardavėjams būtų dalinami prizai, prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 4 p. reikalavimams. Išsamesnė konsultacija dėl galimybės vykdyti akcijas – teikti prizus barmenams, padavėjams, pardavusiems daugiausiai alkoholinių gėrimų, gali būti pateikta gavus išsamų akcijos sąlygų ir taisyklių aprašymą, informaciją apie akcijos paskelbimo aplinkybes ir kitą su akcija susijusią informaciją.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 11.

      Ar galima organizuoti reklaminę alkoholinių gėrimų kampaniją vartotojams registruojantis internete ir įkeliant nuotrauką su produktu, o tada laimint prizą?

      Tokia kampanija prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo  28 str. 1 d. 4 p. nuostatoms, draudžiančioms organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar loterijas, kurie skatintų įsigyti ir (ar) vartoti alkoholinius gėrimus ir Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d., nustatančiai, kad alkoholio reklama Lietuvos Respublikoje draudžiama.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 12.

      Kokie apribojimai taikomi informacijos apie alkoholinius gėrimus skelbimui internete?

      Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d., alkoholio reklama Lietuvos Respublikoje draudžiama. Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. nustatyta, kad alkoholio reklama nelaikoma  <...> Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama <...> alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėse.

      Pažymėtina, kad alkoholinius gėrimus gaminančių ar jais prekiaujančių įmonių interneto svetainėmis nelaikomos jų socialinių tinklų paskyros, todėl jose skelbti Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. nurodytą informaciją yra draudžiama.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 13.

      Ar prekybos centrų informaciniuose reklaminiuose leidiniuose (prekių kataloguose) galima alkoholio reklama?

      Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d., alkoholio reklama Lietuvos Respublikoje draudžiama, bet Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. numatyta, kad uždrausta alkoholio reklama nelaikoma Lietuvos Respublikos teisės aktuose ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatyti ženklinimo rekvizitai ir kita ženklinimo informacija, alkoholinių gėrimų eksponavimas (pateikimas parduoti), alkoholinio gėrimo grupė, pogrupis, kategorija, alkoholinio gėrimo kilmės šalis, geografinė nuoroda, regionas, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimai ir registruoti prekių ženklai, alkoholinio gėrimo kaina, kai ši informacija pateikiama mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose. Šiuo atveju būtina pažymėti, kad prekybos vietose pateikiama informacija apie alkoholinius gėrimus negali būti skirta vartotojams išsinešti (t. y. negali būti pateikta skrajutėse, išsinešti skirtuose leidiniuose ir pan.).

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 14.

      Kokią informaciją apie alkoholinius gėrimus leidžiama skelbti prekybos vietose?

      Mažmeninės prekybos ar viešojo maitinimo vietose, kuriose alkoholiniai gėrimai parduodami vartotojui, leidžiama skelbti ant alkoholinio gėrimo ir (ar) jo pirminės (prekinės) ar antrinės (grupinės) pakuotės nustatytus ženklinimo rekvizitus ir kitą ženklinimo informaciją – alkoholinio gėrimo atvaizdą, grupę, pogrupį, kategoriją, alkoholinio gėrimo kilmės šalį, geografinę nuorodą, regioną, alkoholinių gėrimų gamintojų ar alkoholiniais gėrimais prekiaujančių įmonių pavadinimus ir registruotus prekių ženklus, alkoholinio gėrimo kainą (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2d.).

      Atkreiptinas dėmesys, kad skelbiami gali būti tik tie prekių ženklai, kurie yra įregistruoti Lietuvos Respublikos prekių ženklo įstatyme nustatyta tvarka, arba yra Lietuvos Respublikoje galiojančios tarptautinės ženklo registracijos objektas. 

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 15.

      Ar galima asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, parduoti nealkoholinius gėrimus (alų, vyną)? Ar ribojamas šių gėrimų pardavimo laikas?

      Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatomis, alkoholiniais gėrimais laikomi gėrimai, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 1,2 procento (alaus – didesnė kaip 0,5 procento), taigi nealkoholiniams gėrimams Alkoholio kontrolės įstatymo nuostatos nėra taikomos, todėl nei pirkėjų amžius, nei prekybos laikas tokiems gėrimams nėra ribojamas.

      Visgi, Departamentas skatina ir palaiko ūkio subjektų iniciatyvas, kuriomis verslas atsisako parduoti nealkoholinius gėrimus mažamečiams ir nepilnamečiams asmenims.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 16.

      Ar galima rengti akcijas, konkursus bei dovanoti nealkoholinius gėrimus (alų, vyną)?

      Taip, galima, tačiau rengiant akcijas, konkursus bei dovanojant nealkoholinius gėrimus, būtina aiškiai nurodyti, jog pateikiamas būtent nealkoholinis gėrimas, kad vartotojas nebūtų suklaidintas.  Be to,  svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad nealkoholinių gėrimų pakuotės apipavidalinimas (t. y. butelių forma, spalva, etikečių grafika,  spalvinis sprendimas, tekstinė – vaizdinė informacija ir kt.) negali būti identiškas, tapatus alkoholinių gėrimų pakuočių apipavidalinimui, kadangi tai galimai pažeistų reklamos draudimą (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d.).

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 17.

      Ar galima rašyti tinklaraštį apie alkoholinius gėrimus?

      Rašyti tinklaraštį apie alkoholinius gėrimus nedraudžiama, jeigu ši informacija teikiama ne komerciniais tikslais, t. y. informacijos apie alkoholinius gėrimus teikimas negali būti Jūsų pajamų šaltiniu. Atkreiptinas dėmesys, kad viešinama informacija apie alkoholinius gėrimus negali būti teikiama ūkio subjektų, vykdančių alkoholinių gėrimų gamybą ir (ar) prekybą, naudai ir interesais, nes tokiu atveju, skelbiama informacija apie alkoholinius gėrimus vienareikšmiškai bus vertinama kaip alkoholio reklama. Be to, informacijos pateikimo forma neturi kelti abejonių dėl tikrojo informacijos teikimo tikslo, šiuo atveju leistinas pateikimo tikslas galėtų būti siekis dalintis asmenine nuomone ar įspūdžiais, tačiau draudžiama (t. y. būtų laikoma alkoholio reklama) siekti daryti poveikį vartotojų pasirinkimui: skatinti vartoti alkoholį bendrai, ar skatinti vartoti tam tikrus (tam tikrų grupių, tam tikrų gamintojų ir pan.) alkoholinius gėrimus.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 18.

      Kokią informaciją, susijusią su alkoholiniais gėrimais, leidžiama naudoti spaudoje?

      Informaciniuose straipsniuose leidžiama skleisti informaciją apie alkoholinius gėrimus, kuri nėra laikoma alkoholio reklama. Pvz., alkoholinio kokteilio sudėtis su bendriniais gėrimų pavadinimais (pvz., alus / vynas / degtinė), informacija apie alkoholinių gėrimų ir maisto derinimą, receptai (pvz., antiena raudono vyno padaže) bei kita informacija, kurioje nebūtų paminėti alkoholinių gėrimų prekių ženklai ir skelbiant tokią informaciją nebūtų skatinama įsigyti ar vartoti alkoholinius gėrimus. Taip pat pateikiamoje informacijoje alkoholiniai gėrimai negali būti vaizduojami palankiame, teigiamame kontekste.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 19.

      Ar galima renginių metu vaišinti svečius alkoholiniais gėrimais?

      Renginių organizatoriai renginių metu gali vaišinti svečius alkoholiniais gėrimais, kai vaišinama pagal etiketą, siekiant užmegzti naujus arba pagerinti esamus verslo ar profesinius ryšius su kitais asmenimis, esamais ar potencialiais prekių ar paslaugų pirkėjais, investuotojais ir kitais asmenimis, turinčiais arba galinčiais turėti įtakos užmezgant naujus ir plėtojant esamus verslo ar profesinius ryšius (t. y. tik reprezentaciniais tikslais), tačiau kiekviena situacija turėtų būti įvertinta individualiai, siekiant išvengti Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 1 p., draudžiančio alkoholinius gėrimus duoti kaip premiją, kaip prekės priedą arba dovanoti, pažeidimų.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 20.

      Ar galima skelbti apie tam tikru laikotarpiu taikomas nuolaidas visam prekių asortimentui („Nuolaidos“, „Juodas išpardavimas“, „Viskam – 30 %” ir pan.), esančiam prekybos vietoje, o prekybos vietoje pastatyti stendą, kuriame būtų sudėti ir alkoholio produktai su nuolaida?

      Specializuotų alkoholinių gėrimų parduotuvių ar kitų objektų, kurių pagrindinė veikla ir prekių asortimentas susiję su alkoholiniais gėrimais (alkoholinių gėrimų pardavimais, platinimu ir pan.), reklaminiai skelbimai apie kainų sumažinimą nurodytu laikotarpiu, nenurodant konkrečiai prekių, kurioms taikomos nuolaidos, prieštarautų Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 7 p. (draudimas skelbti apie sumažintą alkoholinių gėrimų kainą) ir 29 str. 1 d. (uždrausta alkoholio reklama) reikalavimams. Taip pat visoms įmonėms galioja draudimas teikti alkoholinius gėrimus stenduose, lentynose ir pan., kurios skirtos prekėms su nuolaida, o taip pat kitais būdais sudaryti vartotojui įspūdį ir jį informuoti apie alkoholinių gėrimų kainų sumažinimą.

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 21.

      Ar galima parduoti alkoholinius gėrimus kartu su kitomis prekėmis, nurodant bendrą rinkinio kainą?

      Alkoholinių gėrimų pardavimas komplektuose su kitomis prekėmis (pvz., nealkoholiniais gėrimais, taurėmis, gertuvėmis, atsuktuvais ir pan.) neprieštarauja Alkoholio kontrolės įstatymo 28 str. 1 d. 6 p. nuostatoms, jeigu kasos kvituose, internetinių svetainių siūlomų įsigyti prekių duomenų bazėse ir pan. bus nurodoma, kad parduodamas alkoholinio gėrimo ir kitos prekės rinkinys, o rinkinio kaina bus didesnė negu ne rinkinyje parduodamo alkoholinio gėrimo vieneto kaina. Taip pat informuojame, kad kitos rinkinyje su alkoholiniu gėrimu parduodamos prekės kaina neturi būti simbolinė, kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų praktika, prekių pardavimas už simbolinę kainą prilygsta prekių dovanojimui. Be to, atkreipiame dėmesį į Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 2 ir 3 d. nuostatas, numatančias, kad alkoholinių gėrimų parduotuvės ir alkoholinių gėrimų skyriaus asortimentą sudaro tik alkoholiniai gėrimai arba alkoholiniai gėrimai ir gretutinės prekės (sultys ir kiti nealkoholiniai gėrimai, butelių atkimšimo ir užkimšimo įrankiai, butelių pakuotės, taurės, stiklinės, tabako gaminiai, degtukai ir žiebtuvėliai)

      Atnaujinta: 2021 01 18

    • 22.

      Ar galima nuotolinė prekyba alkoholiu?

      Nuotolinė prekyba alkoholiniais gėrimai nėra draudžiama, tačiau vykdant alkoholinių gėrimų mažmeninę prekybą nuotoliniu būdu (internetu), ūkio subjektas privalo užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, t. y. Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas), Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių alkoholinių gėrimų prekybą.

      Vykdydamas veiklą nuotoliniu būdu, ūkio subjektas privalo savo rizika ir atsakomybe užtikrinti visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymą, pvz., užtikrinti, kad nebus pažeidžiamos licencijoje nustatytos licencijuojamos veiklos sąlygos, alkoholiniai gėrimai bus užsakomi, apmokami bei perduodami pirmadieniais – šeštadieniais nuo 10 iki 20 valandos, o sekmadieniais – nuo 10 iki 15 valandos, alkoholiniai gėrimai bus užsakomi, apmokami bei perduodami tik asmenims vyresniems kaip 20 metų bei blaiviems asmenims, gabenant alkoholinius gėrimus pirkėjo nurodytu adresu, bus išrašyti alkoholinių gėrimų gabenimo dokumentai ir kt.

      Įstatymo 18 str. 5 d. bei 18 str. 4 d. 3 p. nuostatos yra imperatyvios jų netaikymui. Įstatyme numatytų išimčių nėra, todėl pristatant pirkėjams užsakymus, kuriuose yra kartu pristatomi ir alkoholiniai gėrimai, būtina nustatyti pirkėjo amžių. Pirkėjo amžiaus patvirtinimo būdas, kai pirkėjas užsakydamas prekes nuotoliniu būdu patvirtina, jog yra sulaukęs 20 metų, Departamento vertinimu, yra nepakankamas ir negali būti laikomas pagrindu pristatymo metu netikrinti pirkėjo amžiaus.

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 23.

      Ar kurjeris turi tikrinti prekes atsiimančio asmens tapatybės dokumentą, kuriam atiduoda prekių krepšelį su alkoholiniu gėrimu? Ar pakanka reikalauti nurodyti tam asmeniui išsiųstą PIN kodą?

      Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 4 d. 3 p., alkoholinius gėrimus draudžiama parduoti asmenims, jaunesniems kaip 20 metų, o Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 5 d., alkoholinių gėrimų pardavėjai turi teisę iš visų alkoholinius gėrimus perkančių asmenų reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą, o kai yra abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 25 metų, privalo iš perkančio alkoholinius gėrimus asmens reikalauti pateikti asmens tapatybę liudijantį dokumentą. Tai reiškia, jog jeigu pristatymo metu kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis nei 25 metų, privaloma iš jo reikalauti pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Departamentas pažymi, kad Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato kitų būdų, išskyrus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus, kuriais būtų galima patvirtinti asmens amžių, todėl Jūsų minimas PIN kodas nėra tam tinkama ir pakankama priemonė.

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 24.

      Ar prekių krepšelį, į kurį įeina alkoholiniai gėrimai, gali atsiimti kitas šeimos narys, kuris nėra sulaukęs 20 m., jei prekes įsigijo asmuo, kuris yra vyresnis nei 20 m.? Ar tokiam atsiimančiam asmeniui turi būti taikomas koks nors kitas amžiaus apribojimas ir koks jis?

      Alkoholio kontrolės įstatymas nenumato išimčių dėl alkoholinius gėrimus užsakančio ir (ar) juos atsiimančio asmens amžiaus, todėl tiek užsakymą pateikęs, tiek jį atsiimantis asmuo privalo būti ne jaunesnis kaip 20 metų.

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 25.

      Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymu, ūkio subjektas privalo laikytis draudimo prekiauti alkoholiniais gėrimais pirmadieniais–šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais–iki 10 valandos ir nuo 15 valandos, negali alkoholinių gėrimų parduoti rugsėjo 1 d. Ar alkoholinių gėrimų pristatymui taip pat taikomi šie valandų apribojimai? Ar tai reiškia, kad alkoholiniai gėrimai turi būti pristatyti pirkėjui nuo 10 iki 20 val. ir negali būti pristatomi vėlesniu ar ankstesniu laiku? Ir net jei alkoholiniai gėrimai nupirkti rugpjūčio 30 d., jie negali būti pristatyti rugsėjo 1 d.?

      Alkoholio kontrolės įstatyme nėra numatyta išimčių dėl alkoholinių gėrimų pristatymo laiko. Tai reiškia, jog alkoholinius gėrimus pristatyti / suteikti galimybę juos atsiimti vietoje galima tik pirmadieniais–šeštadieniais nuo 10 valandos iki 20 valandos, o sekmadieniais – nuo 10 valandos iki 15 valandos, nepriklausomai nuo pateikto užsakymo laiko. Taip pat, nepriklausomai nuo užsakymo laiko, draudžiama alkoholinius gėrimus pristatyti rugsėjo 1 dieną.

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 26.

      Ar gali vykdyti veiklą įmonė, neturinti licencijos verstis prekyba alkoholiniais gėrimais, tačiau sukūrusi interneto svetainę, kurioje įvairūs ūkio subjektai, vykdantys prekybą alkoholiniais gėrimais, gali įkelti informaciją apie savo produktus?

      Įmonių, neturinčių licencijų gaminti arba prekiauti alkoholiniais gėrimais, interneto svetainės nepatenka į Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 2 d. išimtis, numatančias, kas ir kur gali skelbti informaciją apie alkoholinius gėrimus, todėl toks verslo modelis pažeistų Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. nuostatas, kuriomis draudžiama alkoholio reklama.

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 27.

      Ar galima reklamuoti nealkoholinius gėrimus?

      Reklamuoti nealkoholinius gėrimus nėra draudžiama, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad per nealkoholinių gėrimų reklamą nebūtų skleidžiama alkoholio reklama. Departamento nuomone, jei nealkoholinis gėrimas asocijuojasi su alkoholiniu gėrimu, pvz., nealkoholinių gėrimų pakuotės apipavidalinimas yra tapatus alkoholinio gėrimo pakuotės apipavidalinimui (t. y. butelių forma, spalva, etikečių grafika, spalvinis sprendimas, tekstinė – vaizdinė informacija ir kt.), tai tokio nealkoholinio gėrimo reklama, galimai būtų kartu ir alkoholinio gėrimo reklama  (Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. pažeidimas). Tačiau kiekvienu atveju pažeidimo aplinkybės vertinamos individualiai.

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 28.

      Vasaros sezono metu kavinėje, kurioje prekiaujama alkoholiniais gėrimai, dirbti norėčiau priimti 17 metų darbuotoją? Ar šiuo savo elgesiu nepažeisiu jokių įstatymų?

      Pagal Alkoholio kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiu draudžiama asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Šis draudimas galioja nepriklausomai nuo sezono, tad priimti nepilnamečio darbuotojo negalite nei vasaros, nei kito sezono metu.

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 29.

      Ar apskundimas sustabdo sprendimo dėl licencijų galiojimo panaikinimo vykdymą?

      Jeigu savivaldybės vykdomoji institucija priima sprendimą panaikinti licencijos galiojimą ir sprendimas yra apskundžiamas, apskundimas sustabdo minėto sprendimo vykdymą, t. y. teisminių ginčių metu įmonė gali tęsti savo veiklą pagal turimą licenciją iki įsiteisės teismo priimtas sprendimas (Alkoholio kontrolės įstatymo 34 str. 22 d., 41 str. 2 d. 41 str. 4 d.).

      Atnaujinta: 2021 01 29

    • 30.

      Ar neatlygintinas marškinėlių, ant kurių pavaizduoti alkoholinių gėrimų prekių ženklai, dėvėjimas būtų laikomas alkoholio reklama?

      Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. yra įtvirtintas absoliutus alkoholio reklamos draudimas.

      Vadovaujantis Alkoholio kontrolės įstatymo 2 str. 10 d., alkoholio reklama – bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla, kuria skatinama įsigyti ir (ar) vartoti alkoholio produktus.

      Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra padaręs išvadą, kad reklama dažniausiai būna susijusi su materialine nauda: ja siekiama arba tiesiogiai didinti pelną (plečiant vartojimą, paslaugas), arba tai užsitikrinti ateityje (reklamuojant kompanijos ženklą ar veiklą, t. y. padedant jai įsitvirtinti rinkoje). Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra patvirtinęs, kad pagal Alkoholio kontrolės įstatymą reklama yra ne bet kokia informacija, o tik tokia, kuria siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimams, t. y. skatinti juos įsigyti ar vartoti tam tikrus alkoholio produktus. Būtent skatinimas įsigyti ar vartoti alkoholio produktus rodo komercinį tokios informacijos tikslą: ja siekiama daryti palankią įtaką įmonių komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai. Sprendžiant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, kiekvienu atveju turi būti įvertintos visos turinčios reikšmės aplinkybės.

      Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog vertinant, ar tam tikra informacija yra alkoholio reklama, turi būti nustatyta, ar atitinkama informacija siekiama daryti poveikį vartotojų pasirinkimui, susijusiam su alkoholio produktų vartojimu. Aiškindamas Alkoholio kontrolės įstatymo 29 str. 1 d. įtvirtintą alkoholio reklamos draudimą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs apie jame įtvirtinto draudimo absoliutų pobūdį, taip pat pabrėžęs, kad juo draudžiamas ne tik skatinimas vartoti konkrečius alkoholio produktus, tačiau ir bet koks palankaus įvaizdžio formavimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis vartoti alkoholį apskritai.

      Ar konkrečiu atveju ant marškinėlių pateikta informacija būtų vertinama kaip alkoholio reklama, Departamentas vertintų kiekvieną kartą individualiai, ištyręs nustatytų faktinių aplinkybių visumą esamo reglamentavimo bei suformuotos teisminės praktikos kontekste. Tai reiškia, jog būtų vertinamos šių marškinėlių įsigijimo aplinkybės, neatlygintino įsigijimo ar dovanojimo ir marškinėlių naudojimo (informacijos apie alkoholinius gėrimus kontekste) tikslai, t. y. nustatinėjama, ar tokių marškinėlių dėvėjimas turi (gali turėti) atitinkamą įtaką / poveikį konkrečių alkoholinių gėrimų vartojimo populiarinimui ir neatskiriamai yra sietinas su tokius produktus gaminančių ar juos platinančių įmonių komercine, ūkine bei finansine veikla.

      Atnaujinta: 2021 01 29

  • TABAKO, TABAKO GAMINIŲ IR SU JAIS SUSIJUSIŲ GAMINIŲ KONTROLĖ 16
    • Elektroninės cigaretės 10
      • 1.

        Ar Lietuvoje galima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis?

        Lietuvoje prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir elektroninių cigarečių pildyklėmis leidžiama, tačiau šiais gaminiais prekiaujantys ūkio subjektai privalo laikytis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatytų prekybos, reklamos bei kitų apribojimų.

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 2.

        Ar įmonei, ketinančiai Lietuvos Respublikoje prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklėmis arba jas įvežti (taip pat ir importuoti), yra reikalinga licencija?

        Taip, nuo 2021 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauji Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo pakeitimai, kuriais licencijuota mažmeninė ir didmeninė prekyba elektroninėmis cigaretėmis, jų pildyklėmis ir žoliniais rūkomaisiais gaminiais. 

        Nustatytos naujos licencijos rūšys:

        • licencija verstis didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais;
        • licencija verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais.

        Ūkio subjektai:

        • norintys gauti licencijas verstis didmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais paraiškas dėl licencijos gavimo turi pateikti Departamentui. 
          Šios licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams;
        • norintys gauti licencijas verstis mažmenine prekyba su tabako gaminiais susijusiais gaminiais, pranešimus dėl licencijos gavimo, turi pateikti savivaldybėms, kuriose gaminiais ketinama prekiauti. 
          Šios licencijos išduodamos Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams, kitose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse įsteigtiems juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms ir jų filialams;
        • fiziniams asmenims licencijos neišduodamos.

         

        Be to, šiais gaminiais prekiaujantys ūkio subjektai privalo laikytis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatyme numatytų prekybos, reklamos bei kitų apribojimų.

        Vadovaudamiesi Įstatymo 93 straipsnio 1 dalimi, elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių gamintojai ir importuotojai, privalo pateikti Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pranešimą apie elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles, kurias ketina pateikti Lietuvos rinkai. Pranešimas pateikiamas elektronine forma prieš šešis mėnesius iki numatyto kiekvieno prekių ženklo ir kiekvienos rūšies elektroninės cigaretės ar elektroninių cigarečių pildyklės pirmojo pateikimo rinkai. Naujas pranešimas pateikiamas kiekvieną kartą, kai elektroninė cigaretė ar elektroninių cigarečių pildyklė iš esmės pakeičiama. Pranešimai teikiami naudojantis Europos Komisijos bendru elektroninio registravimo portalu adresu: http://ec.europa.eu/health/euceg/.

        Daugiau informacijos apie Europos Komisijos bendrą registravimo portalą EU-CEG rasite čia.

        Atnaujinta: 2021 05 10

      • 3.

        Kam galima parduoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles? Ar pilnametis asmuo gali perduoti (padovanoti, nupirkti) elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles nepilnamečiui?

        Vadovaujantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 16str. 1 ir 3 d. elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles draudžiama parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti (pvz.: padovanoti, nupirkti, paskolinti ir kt.) asmenims, jaunesniems kaip 18 metų.

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 4.

        Ar nepilnametis gali rūkyti (vartoti) ir turėti elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles?

        Jaunesniems nei  18 m. asmenims yra draudžiama ne tik rūkyti (vartoti) elektronines cigaretes, tačiau draudžiama ir turėti elektronines cigaretes ar elektroninių cigarečių pildykles (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 16str. 2 d.).

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 5.

        Kaip elektroninių cigarečių ir elektroninių cigarečių pildyklių pardavėjams įsitikinti, kad pirkėjas tikrai yra pilnametis?

        Kai kyla abejonių, kad asmuo yra jaunesnis negu 18 metų, elektroninių cigarečių ir jų pildyklių pardavėjai privalo iš perkančio asmens reikalauti pateikti asmens amžių liudijantį dokumentą. Nors Lietuvos Respublikos teisės aktuose neapibrėžta asmens amžių liudijančio dokumento sąvoka, tačiau manytina, kad perkant alkoholinius gėrimus ar tabako ir (ar) su jais susijusius gaminius tinkamais asmens amžių liudijančiais dokumentais laikytini dokumentai, atitinkantys šiuos kriterijus:

        • dokumente nurodyti asmens duomenys, leidžiantys nustatyti asmens tapatybę ir amžių (vardas, pavardė, gimimo data);
        • dokumente yra asmens nuotrauka (atvaizdas);
        • galiojantis dokumentas išduotas kompetentingos Lietuvos Respublikos ar kitos šalies valstybės institucijos, įstaigos ar jos įgalioto subjekto, atitinka pakankamą saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko technologinės apsaugos lygį.

        Pakankamą saugiojo dokumento ar saugiojo dokumento blanko technologinės apsaugos lygį turi ir asmens amžių liudijančiais dokumentais laikytini šie dokumentai: pasas, asmens tapatybės kortelė, diplomatinis pasas, leidimas gyventi, vairuotojo pažymėjimas, asmens grįžimo pažymėjimas, studento pažymėjimas, neįgaliojo pažymėjimas ir pensijos gavėjo pažymėjimas. Jeigu asmuo nepateikia amžių liudijančio dokumento, pardavėjai privalo atsisakyti parduoti jam elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles.

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 6.

        Ar galima prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir elektroninių cigarečių pildyklėmis nuotoliniu būdu (internetu)?

        Lietuvos Respublikoje draudžiama vidaus ir tarpvalstybinė nuotolinė prekyba elektroninėmis cigaretėmis ir elektroninių cigarečių pildyklėmis (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių įstatymo 162 str. 1 d.).

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 7.

        Ar leidžiama remti radijo programas, viešus ar privačius renginius, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai skatina naudoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles?

        Vadovaujantis Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo171 str. 4 d. yra draudžiamas bet kokio pobūdžio viešas ar privatus radijo programų rėmimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis naudoti elektronines cigaretes, elektroninių cigarečių pildykles, taip pat Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo171 str. 5 d. draudžiamas bet kokio pobūdžio viešas ar privatus renginių, veiklos ar atskirų asmenų rėmimas, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinantis naudoti elektronines cigaretes, elektroninių cigarečių pildykles ir (ar) rūkomuosius žolinius gaminius ir susijęs su keliomis Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėmis ar vykdomas keliose Europos ekonominės erdvės susitarimo dalyvėse, ar turintis kitokį tarpvalstybinį poveikį.

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 8.

        Ar galima reklamuoti elektronines cigaretes ir elektroninių cigarečių pildykles?

        Lietuvos Respublikoje elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių reklama, taip pat paslėpta elektroninių cigarečių, elektroninių cigarečių pildyklių ir rūkomųjų žolinių gaminių reklama draudžiama (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 171 str. 1 d.).

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 9.

        Kas yra elektroninių cigarečių ir (ar) elektroninių cigarečių pildyklių reklama?

        Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 2 str. 5 d. 46 p. apibrėžia, kad tabako gaminių ir (ar) susijusių gaminių reklama – bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija apie tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius, tiesiogiai ar netiesiogiai skatinanti įsigyti ir (ar) vartoti tabako gaminius ir (ar) susijusius gaminius. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vertinimu, elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildomųjų talpyklų reklama yra laikytina bet kokia skleidžiama informacija, kuria tiesiogiai ar netiesiogiai skatinama įsigyti ar vartoti šiuos gaminius. Reklaminė informacija gali būti pateikiama bet kokia forma (raštu, žodžiu, konkliudentiniais veiksmais) ir bet kokiomis priemonėmis (Pvz.: straipsnis interneto svetainėje ar socialiniame tinkle, vaizdo klipas, interneto svetainėje iššokantys reklaminiai langai ir t. t.), kurių paskirtis pritraukti potencialius pirkėjus įsigyti ir (ar) vartoti konkretaus gamintojo gaminius ar apskritai įsigyti (vartoti) elektronines cigaretes ir (ar) jų pildomąsias talpyklas.

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 10.

        Kaip įsitikinti, ar nepažeidžiate (nepažeisite) elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių reklamos apribojimų?

        Kiekvieną galimos elektroninių cigarečių ir (ar) jų pildyklių reklamos atvejį Departamentas vertina individualiai, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Jeigu ūkio subjektui kiltų abejonių dėl planuojamos platinti informacijos formos ar turinio leistinumo, siūlome konsultuotis su Departamentu. Užklausas galite siųsti elektroniniu paštu ntakd@ntakd.lt arba skambinti konsultacijų telefonu 8 7066 80 94. Siekdami suteikti objektyvias konsultacijas, rekomenduojame užklausose pateikti kuo išsamesnį planuojamos platinti informacijos apie elektronines cigaretes ir (ar) elektroninių cigarečių pildykles aprašymą (pvz.: užklausoje nurodyti, kas planuoja skleisti informaciją apie elektronines cigaretes, kur ir kokia forma bus skleidžiama ši informacija, kuo tiksliau aprašyti planuojamos skleisti informacijos turinį, pateikti grafinių sprendinių maketus ir pan.).

        Atnaujinta: 2021 01 29

    • Bendri klausimai 6
      • 1.

        Ar viešojo maitinimo įstaigos klientai, rūkantys elektronines cigaretes arba tabako gaminius, naudojant kaitinamojo tabako sistemas ir aptarnaujami laiko sąlygomis, taip pat privalo rinktis stalus, prie kurių galima rūkyti arba rūkymui skirtas vietas?

        Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 19 str. 1 d. 7 p. yra nurodyta, jog: „Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabaką, tabako gaminius, su tabako gaminiais susijusius gaminius) draudžiama <...> vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas“. Taigi įstatymų leidėjas nuo 2021 m. sausio 1 d. numatė pareigą įmonėms, organizuojančioms viešojo maitinimo paslaugas, nustatyti rūkymo vietas ir jas pažymėti taip, kad klientams būtų aišku, kurie stalai ar vietos, yra priskirtos rūkymo / nerūkymo zonai.

        Įstatymo 2 str. 19 d. numatyta, kad Naujoviškas tabako gaminystabako gaminys, kuris nepriklauso jokiai iš šių kategorijų: cigarečių, suktinių tabako, pypkių tabako, vandens pypkių tabako, cigarų, cigarilių, kramtomojo tabako, uostomojo tabako ar oraliniam vartojimui skirto tabako, ir yra pateiktas rinkai po 2014 m. gegužės 19 d.“ . Įstatymo 2 str.  35 d. numatyta, jog „Su tabako gaminiais susijęs gaminys – elektroninė cigaretė, elektroninių cigarečių pildyklė, taip pat rūkomasis žolinis gaminys“. Departamento vertinimu, kaitinamojo tabako sistemos yra skirtos vartoti tabako gaminius, kurie yra priskiriami prie naujoviškų tabako gaminių, o su tabako gaminiais susijusiems gaminiams priskiriamos elektroninės cigaretės, todėl Įstatymo nuostatos, nurodytos 19 str. 1 d. 7 p., yra taikomos abiem atvejais ir viešojo maitinimo įstaigos lankytojai, rūkantys šiuos gaminius, turėtų rinktis rūkymui skirtas vietas.

        Departamentas rekomenduoja rūkymo zoną nuo nerūkymo zonos atskirti tokiu būdu, kad nerūkymo zonoje esantys klientai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais ir / ar garais, sklindančiais iš rūkymo zonos.

        Atnaujinta: 2021 03 09

      • 2.

        Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo draudimai rūkyti balkonuose ir tam tikrose viešose vietose. Ar tai galioja nuosavam viešbučio kiemui, kuriame yra lauko terasa.

        Pažymėtina, kad Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 9 p. draudimas rūkyti terasose nustatytas daugiabučių namų terasoms. Šiuo atveju būtų aktualus to paties Įstatymo 19 str. 1 d. 7 p. numatytas draudimas rūkyti vietose, kuriose teikiamos viešojo maitinimo paslaugos aptarnaujant pirkėjus lauko sąlygomis (prie lauke esančių stalų, pavėsinėse, kituose lauko įrenginiuose), išskyrus rūkymui skirtas vietas. Nustatant rūkymo vietas, būtina pažymėti staliukus, prie kurių aptarnaujami rūkantys klientai, ir atskirti juos nuo nerūkantiems lankytojams skirtų staliukų tam, kad nerūkantys asmenys nebūtų priversti kvėpuoti tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių dūmais.

        Atnaujinta: 2021 03 04

      • 3.

        Ar galima įrengti rūkymo patalpas viešojo maitinimo įmonėje (restorane, kavinėje) šios įmonės klientams?

        Rūkymas (tabako gaminių) vartojimas viešojo maitinimo įmonėse Lietuvos Respublikoje yra draudžiamas ir šiose įmonėse draudžiama įrengti rūkymo patalpas klientams. Tabako kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius) draudžiama restoranuose, kavinėse, baruose, kitose viešojo maitinimo įstaigose, klubuose, diskotekose, interneto kavinėse (interneto klubuose ir pan.), lošimo namuose (kazino), automatų ar bingo salonuose, kitose laisvalaikio praleidimo įstaigose, patalpose, kuriose vyksta sporto varžybos ar kiti renginiai, ir kitose žmonėms aptarnauti skirtose patalpose, išskyrus specialiai įrengtus cigarų ir (ar) pypkių klubus.

        Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo reikalavimai nurodyti Cigarų ir (ar) pypkių klubų įrengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. 1320. Minėto aprašo 4 p. nustatyta, kad cigarų ir pypkių klubai turi atitikti teisės aktuose nustatytus rūkymo patalpų įrengimo ir eksploatavimo įmonėse, įstaigose ir organizacijose reikalavimus. Rūkymo patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintoje higienos normoje HN 122: 2006 „Rūkymo patalpų (vietų) įmonėse, įstaigose ir organizacijose įrengimo ir eksploatavimo reikalavimai“. Rūkymo patalpų atitikimą higienos normoje HN 122: 2006 nurodytiems reikalavimams vertina Visuomenės sveikatos centrai.

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 4.

        Vasaros sezono metu kavinėje, kurioje prekiaujama tabako gaminiais, dirbti norėčiau priimti 17 metų darbuotoją? Ar šiuo savo elgesiu nepažeisiu jokių įstatymų?

        Pagal Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymą, Lietuvos Respublikoje prekiauti tabako gaminiais draudžiama asmenims, jaunesniems kaip 18 metų. Šis draudimas galioja nepriklausomai nuo sezono, tad priimti nepilnamečio darbuotojo negalite nei vasaros, nei kito sezono metu

        Atnaujinta: 2021 01 29

      • 5.

        Ką daryti, jeigu kaimynai rūko daugiabučio laiptinėje?

        Lietuvos Respublikoje rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru (Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. 1 d. 3 p.). Kadangi namo laiptinė yra traktuojama kaip bendro naudojimo patalpa, todėl joje rūkyti draudžiama. Už rūkymą bendro naudojimo patalpose yra numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekse (492 str.) ir pažeidėjui gresia įspėjimas arba bauda nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų.

        Jeigu pastebėjote, jog kaimynai rūko laiptinėje, siūlome su jais pasikalbėti ir informuoti apie galiojančius įstatymus ir galimas nuobaudas. Namo laiptinėse taip pat galima pakabinti šią informaciją pateikiančius įspėjimus bei mandagų prašymą neberūkyti. Jeigu su kaimynais nepavyksta susitarti gražiuoju, turite teisę su rašytiniu pareiškimu dėl rūkymo faktų išnagrinėjimo kreiptis į policijos komisariatą arba pateikti pranešimą policijai elektroniniu būdu (https://www.epolicija.lt/).

        Atnaujinta: 2021 02 03

      • 6.

        Ką daryti, jeigu kaimynai rūko daugiabučio namo balkone?

        Nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 str. pakeitimai, kurie numato, kad rūkyti (vartoti tabako gaminius ir elektronines cigaretes) draudžiama daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose, kai bent vienas namo gyventojas prieštarauja rūkymui. Tai reiškia, jog šis draudimas nėra taikomas automatiškai visiems daugiabučiams namams, o tik tiems, kurių bent vienas namo gyventojas kreipėsi į savo savivaldybę ir pateikė prieštaravimą dėl rūkymo konkrečiame daugiabučiame name.

        Žingsniai, kuriuos gali atlikti gyventojas:

        Schemą parengė: Lietuvos policija

        Už rūkymą daugiabučių namų balkonuose, terasose ir lodžijose yra numatyta atsakomybė Administracinių nusižengimų kodekse (492 str.) ir pažeidėjui gresia bauda nuo trisdešimt iki vieno šimto dvidešimt eurų.

        Lietuvos policija primena, kad gyventojai turi patys užfiksuoti pažeidimą ir perduoti užfiksuotus duomenis savivaldybei arba pateikti policijai elektroniniu būdu (https://www.epolicija.lt/), o ne skambinti skubios pagalbos tarnybų tel. 112.

        Atnaujinta: 2021 02 03

  • NARKOTINĖS IR PSICHOTROPINĖS MEDŽIAGOS 19
    • 1.

      Kas yra nauja psichoaktyvioji medžiaga?

      Nauja psichoaktyvioji medžiaga (angl. new psychoactive substance) – grynos formos ar preparate esanti medžiaga, kuriai netaikoma nei 1961 m. Jungtinių Tautų bendroji narkotinių medžiagų konvencija, su pakeitimais, padarytais 1972 m. protokolu, nei 1971 m. Jungtinių Tautų psichotropinių medžiagų konvencija, tačiau kuri gali kelti riziką sveikatai arba socialinę riziką, panašią į medžiagų, kurioms taikomos tos konvencijos, keliamą riziką.

      EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2017/2103:

                     https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32017L2103&from=en

      Bendro pobūdžio informaciją apie naujas psichoaktyviąsias medžiagas galima rasti čia:

      http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/files/35362%20NTAKD%20naujos%20medziagos_2017%2011%2016%20galutinis.pdf

      Atnaujinta: 2020 04 14

    • 2.

      Kodėl naujosios psichoaktyviosios medžiagos pavojingos?

      • „naujos“ reiškia, kad nežinomas jų poveikis, dozavimas ir sudėtis;

      • dauguma naujosios psichoaktyviosios medžiagos produktų sintetinami iš įvairių cheminių medžiagų ir paprastai gaminami nelegaliose laboratorijose, todėl nei jų kokybė, nei veikliosios medžiagos koncentracija (tai dažniausiai ir būna perdozavimo priežastis) dažniausiai nėra žinoma, pastovi ar tikrinama;

      • dažniausiai naujosios psichoaktyviosios medžiagos vartotojai nežino patys, ką vartoja, o tai ir tampa pagrindine stiprių apsinuodijimų ar net mirčių priežastimi.

      Atnaujinta: 2020 04 14

    • 3.

      Kokie pavadinimai naudojami  naujosioms psichoaktyviosioms medžiagoms?

      Naujos psichoaktyviosios medžiagos vadinamos „Legal highs“, „Designer drugs“. Gali būti parduodamos kaip maisto papildai (supplements), vaistai (drugs, medicines), buitinės priemonės („odos valikliai“), cheminiai reagentai moksliniams tyrimams (research chemicals) ar augalų trąšos (plant food).

      Atnaujinta: 2020 04 14

    • 4.

      Kokia naujų psichoaktyviųjų medžiagų siūloma vartojimo forma?

      Šios medžiagos parduodamos kaip tabletės, kristalai, impregnuoti lapeliai, „markutės“, suktinės, žoliniai mišiniai, milteliai, druskos, nosies purškalai, skystis elektroninėms cigaretėms.

      Atnaujinta: 2020 04 14

    • 5.

      Kur rasti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus?

       

      Lietuvos Respublikos Seimo arba Teisės aktų registro (www.e-tar.lt) svetainėse, paieškos laukelyje įvedę nuorodas 2000 m. sausio 6 d. Sveikatos apsaugos ministro įsakymas Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“.

       

      Naujausią suvestinę Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų redakciją galite rasti čia:

      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.94030/asr

      Atnaujinta: 2020 04 14

    • 6.

      Kur rasti ar konkreti narkotinė ir psichotropinė medžiaga Lietuvoje kontroliuojama ir nuo kada?

      Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento sukurtoje Informacijos apie narkotikus skiltyje, kuri pasiekiama visiems registruotiems vartotojams:

      http://visuomene.ntakd.lt/ninfo

       

      Atnaujinta: 2020 04 14

    • 7.

      Kokios medžiagos Lietuvoje įtraukiamos į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus?

      Į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus įtraukiamos psichoaktyvų efektą sukeliančios medžiagos, atitinkančios narkotinių ir psichotropinių medžiagų kriterijus, pagal: Jungtinių Tautų 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją, 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvenciją bei Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą.

       

      Atnaujinta: 2020 04 14

    • 8.

      Kas yra kanabinoidai?

      Tai grupė veikliųjų medžiagų, randamų kanapėse, pavyzdžiui, kanabidiolis (CBD), tetrahidrokanabinolis (THC), kanabinolis (CBN) ir pan.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 9.

      Kas yra THC (Tetrahidrokanabinolis)?

      Tetrahidrokanabinolis arba THC, yra vienas iš kanapėse randamų kanabinoidų, esančių kanapės antžeminėje dalyje (išskyrus sėklas). Tai kanapės veiklioji medžiaga, kuri sukelia psichoaktyvų poveikį.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 10.

      Ar tetrahidrokanabinolis (THC) yra kontroliuojamas Lietuvoje?

      Taip.

      THC yra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.94030/asr). THC yra vertinamas kaip draudžiama psichotropinė medžiaga, nesvarbu, kur ji būtų randama ir kokios koncentracijos.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 11.

      Kas yra CBD (kanabidiolis)?

      Kanabidiolis arba CBD, yra vienas iš daugelio kanapėse randamų kanabinoidų, esančių kanapės antžeminėje dalyje. Tai kanapės veiklioji medžiaga, kuri nesukelia psichoaktyvaus poveikio. 

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 12.

      Ar CBD (kanabidiolis) yra kontroliuojamas Lietuvoje?

      Kanabidiolis (CBD) nėra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 13.

      Kas yra CBN (kanabinolis)?

      Kanabinolis arba CBN, tai tetrahidrokanabinolio (THC) oksidacijos produktas, randamas ilgai džiovintų kanapių medžiagoje ir dervoje. 

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 14.

      Ar CBN (kanabinolis) yra kontroliuojamas Lietuvoje?

      Kanabinolis (CBN) nėra įtrauktas į Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 15.

      Kokios medžiagos įrašomos į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą?

      Į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įrašomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurios gali būti vartojamos sveikatos priežiūros tikslams ir (ar) naudojamos su farmacijos produktais nesusijusios pramonės tikslams, tačiau dėl žalingų padarinių, kai šiomis medžiagomis piktnaudžiaujama, pavojingos žmogaus sveikatai.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 16.

      Kas gali vykdyti veiklą su medžiagomis, įtrauktomis į IV sąrašą?

      Veiklą su medžiagomis įtrauktomis į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą gali vykdyti tik juridiniai asmenys, kurie įgyja Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išduotą leidimą veiklai su IV sąrašo medžiagomis pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatyme nustatytus reikalavimus.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 17.

      Kur galima rasti IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą?

      Visus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus, galima rasti Teisės aktų registro (www.e-tar.lt) svetainėje arba galite rasti Lietuvos Respublikos Seimo aktyvioje nuorodoje:

      https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.94030/asr

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 18.

      Kokios konkrečios medžiagos šiuo metu yra įtrauktos į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą?

      Šiuo metu į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą yra įtrauktos šios narkotinės ir psichotropinės medžiagos:

      1. Amilnitritas.

      2. 1,4–Butanediolis (1,4–BD).

      3. Butilnitritas.

      4. Cikloheksilnitritas.

      5. Gama-butirolaktonas (GBL).

      6. Izobutilnitritas.

      7. Izopropilnitritas.

      Atnaujinta: 2021 01 15

    • 19.

      Kokios medžiagos artimiausiu metu planuojamos įtraukti į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą?

      Nuo 2020 m. birželio 1 d. į IV narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą bus įtrauktas diazoto monoksidas (N2O),  arba kitaip vadinamos „juoko dujos“.

      Atnaujinta: 2021 01 15