Žalos mažinimas

Žalos mažinimas apima politiką, intervencijas ir programas, kuriomis siekiama sumažinti sveikatos socialines ir ekonomines narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo pasekmes žmonėms, bendruomenėms ir visuomenei.

Žemo slenksčio paslaugos

Žemo slenksčio paslaugos yra viena iš žalos mažinimo priemonių. Žemo slenksčio paslaugų teikimo tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ne gydymo tikslui bei rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui.

Žemo slenksčio paslaugų teikimo uždaviniai:

•    užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir prireikus jiems teikti žemo slenksčio paslaugas;
•    sudaryti sąlygas paslaugų gavėjams, kurie nepasirengę atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslui, naudotis žemo slenksčio paslaugomis;
•    motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslu, mažinti rizikingą elgseną, skatinant paslaugų gavėjus gydytis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitas ligas;
•    konsultuoti ir informuoti paslaugų gavėjus infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais, tarpininkauti didinant galimybes gauti sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, siekti įtraukti juos į reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savipagalbos grupių programas;
•    stebėti paslaugų gavėjų rizikingos elgsenos pokyčius bei vertinti jų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikius;
•    skatinti paslaugų gavėjus panaudotas adatas ir švirkštus atnešti į žemo slenksčio paslaugų kabinetą.

 Teikiamos šios mobilios ir (ar) stacionarios žemo slenksčio paslaugos:

•    adatų ir švirkštų keitimas;
•    dezinfekcijos priemonių dalijimas;
•    prezervatyvų dalijimas;
•    konsultavimas ir informavimas;
•    tarpininkavimas;
•    asmens higienos paslaugos;
•    tvarsliavos dalijimas;
•    žaizdų perrišimas;
•    atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas;
•    kitos paslaugos.

Žemo slenksčio paslaugas Lietuvoje reglamentuoja Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-793.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2017 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas teikė 13 savarankiškų juridinių asmenų arba įstaigų ar organizacijų struktūrinių padalinių – kabinetų. Bendras apsilankymų žemo slenksčio paslaugų kabinetuose skaičius 2017 m. padidėjo nuo 46 238 iki 48 519 apsilankymų. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugų kabinetuose išdalytų švirkštų skaičius taipogi padidėjo nuo 240 061 2016 m. iki 251 370 švirkšto 2017 m. Tuo tarpu adatų, išdalintų be švirkšto, skaičius ženkliai sumažėjo – 2017 m. jų išdalinta 88 093, tuo tarpu 2016 m. – 126 017 adatų.

Lietuvos žemo slenksčio kabinetų veiklos suvestinė 2012– 2017 metai

Pagrindiniai metodai, kuriais stengiamasi sumažinti su narkotikais susijusių infekcinių ligų tarp narkotikus besišvirkščiančių asmenų, yra pakaitinis gydymas opioidais, aprūpinimas švirkštimo priemonėmis, konsultavimas švirkštimosi rizikos klausimais, skiepijimas nuo hepatito B, infekcinių ligų tyrimai, hepatito ir ŽIV gydymas. Taikant pakaitinio gydymo programas opioidus besišvirkščiantiems vartotojams, gerokai sumažėja infekcijų rizika: kai kurių analizių duomenimis, didelė gydymo paslaugų aprėptis, derinama su aukštu aprūpinimo švirkštais lygiu, užtikrina geresnę apsaugą. Iš faktinių duomenų matyti, kad, vykdant adatų ir švirkštų programas, galima veiksmingai sumažinti ŽIV perdavimą tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų.

Visose trisdešimtyje Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro stebimų šalių, išskyrus Turkiją, specialiuose punktuose nemokamai teikiamos švarios švirkštimo priemonės. Vis dėlto su geografiniu švirkštų išdavimo punktų pasiskirstymu ir tikslinėmis asmenų grupėmis, kurioms taikomi intervenciniai veiksmai, susijusi padėtis šalyse labai skiriasi – priemonių išdavimo aprėptis varijuoja nuo mažos iki vidutinės. Informaciją apie aprūpinimą švirkštais pagal specializuotas programas pateikė 25 šalys, kartu jos nurodo 2015–2016 m. išdalijusios daugiau kaip 54 mln. švirkštų. Europos šalys taip pat nurodo, kad, be švirkštų ir adatų, dalijamos ir kitos priemonės – daugiau kaip pusėje šalių dalinami prezervatyvai, 8 šalyse nurodo, kad, siekdamos sudaryti sąlygas ir paskatinti narkotikus ne švirkštis, bet įkvėpti, jų vartotojai aprūpinami folija arba pypkėmis.

Daugiau informacijos:

2018 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro leidinyje Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaita: Tendencijos ir pokyčiai 

2017 m. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro leidinyje Europos sveikatos apsaugos ir socialinių kovos su narkotikais priemonių informacinis vadovas

Už informacijos teikimą srityje „Žalos mažinimas“ atsakinga Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vyr. specialistė Ieva Vaitkevičiūtė tel. 8 7066 31 95; el. p.  ieva.vaitkeviciute@ntakd.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2018-12-13
UA-79662928-1