Žalos mažinimas

Žemo slenksčio paslaugos

Žemo slenksčio paslaugų teikimo tikslas – sumažinti su švirkščiamųjų narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimu ne gydymo tikslui bei rizikinga elgsena susijusį infekcijų plitimą, perdozavimo ir mirties atvejų riziką, nusikalstamumą, kitas neigiamas sveikatos, socialines, ekonomines, teisines pasekmes visuomenei ir asmeniui.
Žemo slenksčio paslaugų teikimo uždaviniai:
•    užmegzti ir palaikyti ryšius su paslaugų gavėjais, jų partneriais, šeimos nariais ir prireikus jiems teikti žemo slenksčio paslaugas;
•    sudaryti sąlygas paslaugų gavėjams, kurie nepasirengę atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslui, naudotis žemo slenksčio paslaugomis;
•    motyvuoti paslaugų gavėjus atsisakyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo ne gydymo tikslu, mažinti rizikingą elgseną, skatinant paslaugų gavėjus gydytis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo sukeliamus psichikos ir elgesio sutrikimus bei kitas ligas;
•    konsultuoti ir informuoti paslaugų gavėjus infekcijų plitimo, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo prevencijos bei saugesnės lytinės elgsenos klausimais, tarpininkauti didinant galimybes gauti sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas, siekti įtraukti juos į reabilitacijos, resocializacijos ir integracijos bei savipagalbos grupių programas;
•    stebėti paslaugų gavėjų rizikingos elgsenos pokyčius bei vertinti jų sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų poreikius;
•    skatinti paslaugų gavėjus panaudotas adatas ir švirkštus atnešti į žemo slenksčio paslaugų kabinetą.

 Teikiamos šios mobilios ir (ar) stacionarios žemo slenksčio paslaugos:
•    adatų ir švirkštų keitimas;
•    dezinfekcijos priemonių dalijimas;
•    prezervatyvų dalijimas;
•    konsultavimas ir informavimas;
•    tarpininkavimas;
•    asmens higienos paslaugos;
•    tvarsliavos dalijimas;
•    žaizdų perrišimas;
•    atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas;
•    kitos paslaugos.

Žemo slenksčio paslaugas Lietuvoje reglamentuoja Žemo slenksčio paslaugų teikimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. V-793 >> pilnas tekstas
________________________________________


Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, 2015 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas teikė 12 savarankiškų juridinių asmenų arba įstaigų ar organizacijų struktūrinių padalinių – kabinetų. Bendras apsilankymų žemo slenksčio paslaugų kabinetuose skaičius 2015 metais yra daugiau nei 6 tūkst. Apsilankymų didesnis lyginant su 2014 metais – atitinkamai nuo 32 004 iki 38 325. 2015 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugų kabinetuose buvo išdalinta 200 630 švirkštų ir 80 084 adatos, o surinkta mažiau: atitinkamai 114 397 ir 91 259.
________________________________________
 


Visos Europos Sąjungos šalys plečia ir tobulina žalos mažinimo programas
Skatinant Europos Sąjungos nares mažinti su narkotikų vartojimu susijusią žalą, Europos Taryba pirmą kartą 2003 m. priėmė Rekomendacijas dėl priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos žalos prevencijos ir mažinimo įgyvendinimo. Žemiau pateikiama Europos Komisijos apibendrinta informacija apie šių Rekomendacijų įgyvendinimą ES šalyse.

Konsultacijos narkotikų vartotojams ir jų artimiesiems
Visos Europos Sąjungos valstybės narės priklausomybės nuo narkotikų daromos žalos prevenciją ir mažinimą apibrėžia kaip nacionalinės visuomenės sveikatos politikos tikslą.
Kaip rodo 27-ių Europos šalių ataskaitos, ES narėse į žalos mažinimo veiklą įtraukiami ne tik narkotikų vartojai. Didelis dėmesys taip pat skiriamas ir jų artimiesiems, kurie gauna daug specialios informacijos. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje šeimos dalyvauja mokymuose apie perdozavimo prevenciją, skirtą su narkotikų vartojimu susijusių mirčių skaičiui mažinti.
Patys narkotikų vartotojai išsamiai informuojami ir konsultuojami įvairiomis priemonėmis: veikia pagalbos telefonu linijos, platinami šviečiamieji lankstinukai. Kai kuriose šalyse vykdomas konsultavimas internetu, beveik visose šalyse rengiami pavojaus ir žalos prevencijai skirti kursai.

Prevencija
Vykdant infekcinių ligų prevenciją, informacija įvairiose ES šalyse teikiama gatvėje, poilsio įstaigose arba pasilinksminimo vietose. Daugelyje valstybių narių (19) į šią veiklą sėkmingai įtraukiami patys narkotikų vartotojai ir savanoriai. Pavyzdžiui, Belgijoje buvę narkotikų vartotojai mokomi, kaip skleisti informaciją apie ŽIV ir perdozavimo prevenciją. Informavimo veiklos įstaigų sujungimas į tinklą ir bendradarbiavimas vyksta beveik visose šalyse (20), nors kai kuriose iš jų tokių įstaigų yra gana nedaug. Daug vilčių teikia Lietuvos ir Latvijos ketinimai šią politiką įgyvendinti artimiausiu metu.

Gydymas
Priklausomybės nuo narkotikų gydymo įstaigos yra visose valstybėse narėse. Jose taikomas ir pakaitinis priklausomybės nuo opioidų gydymas (Kipras rengia tokias gydymo programas). Pakaitinis priklausomybės nuo opioidų gydymas dažniausiai taikomas, siekiant mažinti mirčių susijusių su narkotikais skaičių. Pakaitinis gydymas metadonu ir (arba) buprenorfinu kartu su psichologine ir socialine priežiūra teikiami beveik visose šalyse (24). Tyrimų duomenimis palaikomasis gydymas turi įtakos su narkotikų vartojimu susijusių mirčių skaičiaus mažėjimui. Veiksmingumas gali padidėti padidinus dozes ir papildžius gydymo programas psichologine ir socialine intervencija.

Neteisėta apyvarta
Kalbant apie neteisėto pakaitinių medžiagų naudojimo prevenciją, beveik visos valstybės narės (22) pranešė, kad, siekdamos neleisti medžiagoms patekti į juodąją rinką, įgyvendina tokias priemones kaip griežtą registraciją, kontroliuojamą vartojimą, šlapimo tyrimą ir kasdienį dozių išdavimą. Pavyzdžiui, Estija ir Slovėnija pranešė, kad neteisėto medžiagų naudojimo prevencijos politikos įgyvendinimas yra Rekomendacijos rezultatas.

Reikalingi mokymai
Adatų ir švirkštų keitimo programos narkotikų vartotojams prieinamos beveik visose ES narėse (24), daugiau nei pusė jų (15) – visoje šalies teritorijoje. Šios programos kartu teikiamos su informavimo priemonėmis yra veiksmingos ir ekonomiškai efektyvios, nes mažina pavojingo elgesio atvejus tarp švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Todėl gali užkirsti kelią infekcinių ligų plitimui.
Visose valstybėse į perdozavimo atvejus reaguoja skubios pagalbos tarnybos. Tačiau tiktai 10 šalių šių tarnybų darbuotojai specialiai mokomi, kaip reaguoti į perdozavimo atvejus. Tarybos Rekomendacijoje kaip tik ir raginama remti mokymo veiklą, kuri padėtų tokiems specialistams įgyti tinkamą profesinę kvalifikaciją.

Paslaugos kalėjimuose
Narkotikų vartojimas kalėjimuose yra labai aktuali problema visoje Europos Sąjungoje. Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centro duomenimis, Europoje švirkščiamųjų narkotikų vartojimo kalėjime paplitimas siekia 38 proc. Daugelyje jų (20) narkotikus vartojantiems kaliniams pagalba suteikiama panašiai kaip ir laisvėje esantiems teikiamos paslaugos. Tokią politiką ketina taikyti dar keturios šalys. Kalėjimuose pakaitinis ir detoksikacijos gydymas teikiamas atitinkamai septyniolikoje ir devyniolikoje šalių, nors tokios veiklos mastas labai skiriasi.

Sveikatos priežiūrą ir socialinę reintegraciją reikia tobulinti
Nors visos ES narės nurodo, kad žalos mažinimas yra neatskiriama sveikatos ir socialinės priežiūros dalimi, tačiau pastebima, kad ši integracija dar ne visada iki galo buvo įgyvendinama.

Žalos mažinimo stebėsena ir vertinimas
Siekdamos užtikrinti žalos mažinimo paslaugų ir priemonių kokybę ES narės privalo remtis mokslo duomenimis apie veiksmingumą. Kelios šalys įgyvendina mokslo tyrimų ir vertinimo projektus, skirtus žalos mažinimo intervencijų (pvz., pakaitinio gydymo programų, informavimo veiklos, adatų keitimo) tyrimui. Šiuo atveju Lietuva pranešė apie savo adatų keitimo projektą „Mėlynasis autobusiukas“, kuris vertinamas kas mėnesį, atliekant vartotojų apklausas.
Tačiau daugelis vertinimo sistemų dar nėra specialiai skirtos žalos mažinimui – pritaikytos platesnei narkotikų paklausos mažinimo sričiai.

Tolimesni veiksmai, įgyvendinant Rekomendacijos siūlymus
Europos Komisija, įvertinusi ES šalių kovos su narkotikais veiksmus, pabrėžia, kad dar reikia atkreipti dėmesį į didelį narkotikų vartojimą kalėjimuose ir plėtoti narkomanijos gydymą bei keitimąsi gera patirtimi visoje ES. O narkotikų paklausos mažinimas turi būti siejamas su ŽIV/AIDS ir alkoholio vartojimo prevencija, parama psichikos sveikatai. Būtina spręsti priklausomybės nuo narkotikų darbo vietoje problemas bei skatinti pilietinės visuomenės veiklą.

Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl 2003 m. birželio 18 d. Tarybos rekomendacijos dėl priklausomybės nuo narkotikų sveikatai daromos žalos prevencijos ir mažinimo įgyvendinimo

2008 – 2015 m. žemo slenksčio paslaugų suvestinė

Už informacijos teikimą srityje „Žalos mažinimas“ atsakinga Narkotiku, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Stebėsenos ir analizės skyriaus vyr. specialistė Ieva Vaitkevičiūtė tel. 8 7066 31 95; el. p.  ieva.vaitkeviciute@ntakd.lt

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-03-02
UA-79662928-1