Naujausi teismų sprendimai

Dėl UAB ,,EURORŪSYS“ padarytų Tabako kontrolės įstatymo pažeidimas

Neįgaliesiems
2013 m. gegužės 16 d. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė UAB ,,EURORŪSYS“ 10 000 Lt baudą už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktų pažeidimus, nes 2013 m. balandžio 11, 14 ir 25 d bendrovei priklausančioje bare ir užkandinėje, esančiuose Panevėžyje, už kasos aparato, pagalbinėse patalpose, bei alaus šaldymo aparate buvo neteisėtai laikoma: 13 pakelių cigarečių „Premjer“, 1 pakelyje cigarečių „Premjer“ buvo 16 vnt. cigarečių ir 1 pakelis cigarečių „Premjer 7“ su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, tačiau jie nebuvo paženklinti Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, ir kuriems nepateikti juridinę galią turintys įsigijimo arba gabenimo dokumentai. 

Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas draudimas įmonėms parduoti, laikyti tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama įmonėms parduoti, laikyti tabako gaminius be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 6 punkte nurodyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama įmonėms parduoti, laikyti tabako gaminius, jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka Lietuvoje galiojančių tabako gaminių ženklinimo reikalavimų. 

UAB „EURORŪSYS“ aukščiau minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, nes manė, kad nėra tinkamas atsakomybės subjektas dėl šių pažeidimų už jo darbuotojų atliktus neteisėtus veikimus. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimu pripažino įmonės atsakomybę už padarytą pažeidimą ir skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą UAB „EURORŪSYS“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes nesutiko su teismo argumentais dėl ekonominės sankcijos dydžio.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas UAB „EURORŪSYS“ apeliacinį skundą 2014 m. gruodžio 8 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1177/2014 atmetė. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<..> įmonės darbuotojų kaltė ir jų patraukimas atsakomybėn už administracinį teisės pažeidimą dėl Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimo neturi įtakos įmonės skiriamos sankcijos dydžiui, nes tai yra įmonės kitos rūšies ir savarankiška atsakomybė, skirta daryti įmonei finansinį poveikį dėl padaryto pažeidimo.<..> Paskirta bauda nėra akivaizdžiai per didelė ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, nes sankcija pareiškėjui pritaikyta už tris savarankiškus pažeidimus, padarytus 2013 m. balandžio 11 d., 2013 m. balandžio 14 d. ir 2013 m. balandžio 25 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl piniginės baudos dydžio įtakos įmonės finansinei padėčiai yra nustatyta, kad turi būti kiekvienu konkrečiu atveju įrodyta, kaip objektyviai paskirta ekonominė sankcija sutrikdys jo veiklą bei kaip paveiks tolimesnį jo verslą, kokiu santykiu sumažės jo gaunamos pajamos ir kokią reikšmę tai turės jo verslui. Teismas pažymėjo, jog ekonominės sankcijos pobūdis ir paskirtis ir yra sukelti tam tikrus sunkumus ūkio subjektui, nesilaikančiam įstatyme numatytų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Įstatymų leidėjas, ekonominėms sankcijoms suteikdamas represinį pobūdį, siekė ir prevencinių tikslų – tiek specialiosios, tiek ir bendrosios prevencijos prasme.“

 

Dėl UAB „ALIKA” Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo


Neįgaliesiems
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. lapkričio 24 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A261-1230/2014 priėmė sprendimą – pareiškėjo UAB „Alika“ skundą atmesti.

2013-06-06 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė UAB „Alika“ baudą už Tabako kontrolės įstatymo 10 str. 1 d., 14 str. 1 d. ir 14 str. 3 d. 1, 4, 6 p. pažeidimus. UAB „Alika“ priklausančiame alaus bare, (duomenys neskelbtini), neturinčiame teisės prekiauti tabako gaminiais, dirbusios padavėjos barmenės L. Š. rankinėje rado 4 pakelius cigarečių „Fest“, o alaus baro pagalbinėse patalpose rado laikomus tabako gaminius – 10 pakelių cigarečių „Fest 7“, 59 pakelius „Fest“ ir 8 pakelius cigarečių „Premjer“. Minėti tabako gaminiai paženklinti Baltarusijos Respublikos banderolėmis t. y. be Lietuvos Respublikoje nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių. Tabako gaminių ženklinimas neatitiko Tabako kontrolės įstatyme, Įspėjamųjų užrašų apie tabako gaminių kenksmingą poveikį sveikatai, tabako gaminių partijos ir kenksmingų medžiagų kiekio nuorodų pateikimo, ženklinant Lietuvos Respublikoje parduodamus tabako gaminius, taisyklėse nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų ir tabako gaminiams nebuvo pateikti juridinę galią turintys įsigijimo ar gabenimo dokumentai.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje verstis tabako auginimu, tabako gaminių gamyba, didmenine ir mažmenine prekyba leidžiama tik turint nustatyta tvarka išduotas licencijas, šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti, laikyti tabako gaminius neturint licencijos verstis tabako gaminių gamyba, didmenine ar mažmenine prekyba tabako gaminiais. Šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1, 4 ir 6 punktuose nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams parduoti, laikyti, gabenti tabako gaminius, taip pat importuoti į Lietuvos Respubliką tabako gaminius be tabako gaminių įsigijimą arba gabenimą patvirtinančių juridinę galią turinčių dokumentų, be Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyto pavyzdžio specialių ženklų – banderolių ir jeigu tabako gaminių ženklinimas neatitinka šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų tabako gaminių ženklinimo reikalavimų.

UAB „Alika“, nesutikdama su Departamento priimtu sprendimu, neva UAB „Alika“ darbuotoja šiuos tabako gaminius įsigijo, laikė savo reikmėms ir jie priklauso darbuotojai, minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 19 d. sprendimu UAB „Alika“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tokiu atveju, UAB „Alika“ pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo, nes iš esmės nesutiko su tuo, jog UAB „Alika“ darbuotojos (barmenės) atsakomybė už padarytus teisės pažeidimus perkelta UAB „Alika“, kaip juridiniam asmeniui. UAB „Alika“ manymu, šiuo atveju jai apskritai negali būti taikomos ekonominio poveikio sankcijos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija, atmesdama UAB „Alika“ apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, ekonominė sankcija buvo pritaikyta būtent už Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje bei 14 straipsnio 3 dalies 1, 4, 6 punktuose numatytų draudimų nepaisymą, t. y. už tai, kad, neturėdamas licencijos verstis mažmenine prekyba tabako gaminiais, savo patalpose laikė teisės aktų reikalavimų neatitinkančius tabako gaminius. Tabako kontrolės įstatymo 14 straipsnio 1 dalies bei 3 dalies 1, 4, 6 punktuose įtvirtinti imperatyvai, turint galvoje tabako gaminių, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja, kaip minėta, ir ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai ir kt.) priemonių, kad tokie Įstatyme įtvirtinti reikalavimai būtų veiksmingai užtikrinti. Pareiškėjas nurodė, kad ne kartą savo darbuotojus yra informavęs, kad laikytųsi Alkoholio kontrolės įstatymo, Tabako kontrolės įstatymo reikalavimų, prekiaujant Bendrovės baruose, taip pat baruose periodiškai vykdo revizijas ir patikrinimus, siekiant ne tik nustatyti prekių likučius, bet ir surasti galimai neteisėtai pačių barmenių prekiaujamus produktus, imasi įvairių prevencinių priemonių, tokių, kaip neplanuoti patikrinimai, personalo susirinkimų metu aiškina įstatymų reikalavimus. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių minėtus pareiškėjo teiginius, išskyrus Bendrovės direktorės įsakymą dėl darbuotojos L. Š. drausminės nuobaudos, kuri skirta jau po atsakovo nustatyto Tabako kontrolės įstatymo pažeidimo. Be to, net jei pareiškėjas iš tikrųjų ir ėmėsi jo nurodomų veiksmų, siekdamas užtikrinti Įstatymo nuostatų laikymąsi, tačiau tai nepadėjo išvengti Įstatyme įtvirtintų draudimų (10 str. 1 d., 14 str. 1 d., 3 d. 1, 4, 6 p.) pažeidimo. Tai reiškia, kad pareiškėjo pasirinktos organizacinės ir kitos priemonės nebuvo tinkamos bei pakankamos pasiekti Tabako kontrolės įstatyme nustatytą tikslą, jog pareiškėjo veikla ir jo laikomi tabako gaminiai atitiktų imperatyviomis įstatymo normomis nustatytus reikalavimus.“

 

Dėl JONIŠKIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVO alkoholinių gėrimų prekybos nepilnamečiams (mažamečiams)

Neįgaliesiems
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugsėjo 23 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-577/2014 priėmė sprendimą – pareiškėjo JONIŠKIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVO skundą atmesti.

2013-04-11 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė JONIŠKIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVUI 1 000 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, nes kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje „Liepaitė“, pardavėja I. P. pardavė mažamečiui A. D. (6 m.), vieną 0,33 l talpos butelį alkoholinio gėrimo „Mix Vodka & Watermelon“ 5.0 proc. alk. tūrio už 4,65 Lt, išdavė kasos kvitą Nr. 284280. Tokiais veiksmais JONIŠKIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams.

JONIŠKIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS aukščiau minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. sprendimu pripažino įmonės atsakomybę už padarytą pažeidimą ir skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą JONIŠKIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, nes manė, kad Departamentas nepagrįstai paskyrė jam baudą, nes nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių alkoholinio gėrimo pardavimo faktą. Be kita ko, nurodė, kad jis negali būti traukiamas atsakomybėn, nes pareiškėjo darbuotojos atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta nesant pažeidimo įvykio ir sudėties.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas JONIŠKIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS apeliacinį skundą atmetė, 2014 m. rugsėjo 23 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-577/2014 ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą, teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...>Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 3 punkte nustatytas draudimas parduoti alkoholinius gėrimus nepilnamečiams yra absoliutus ir adresuotas visiems ūkio subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, kurie pagal atitinkamą licenciją savo ūkio veikloje verčiasi prekyba šiais gėrimais. Nustatytu teisiniu reglamentavimu siekiama mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą, ypač nepilnamečiams, piktnaudžiavimą alkoholiu ir jo daromą neigiamą poveikį žmogaus sveikatai. Taigi, ūkio subjektas yra atsakingas už atitinkamų teisės aktų laikymąsi prekybos vietoje, kurioje jis vykdo savo ekonominę veiklą, jo teisinė atsakomybė nėra atskiriama ar kokiu nors būdu atribojama nuo jo darbuotojų veiksmų, kurie yra (buvo) atliekami prekybos vietoje, o tai reiškia, kad ūkio subjekto darbuotojų veiksmai Alkoholio kontrolės įstatymo požiūriu laikytini paties ūkio subjekto veiksmais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-678/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2732/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2011 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A62-2928/2011 konstatuota, kad Alkoholio kontrolės įstatymas, kaip specialus aktas, reglamentuojantis klausimus, susijusius su ekonominių sankcijų dėl įstatymo nuostatų pažeidimo taikymu, numato savarankišką atsakomybę subjektams, kurie verčiasi alkoholinių gėrimų pardavimu, tarp jų ir juridiniams asmenims, pagal atitinkamą licenciją savo ūkinėje veikloje besiverčiantiems prekyba šiais gėrimais; ekonominės sankcijos minėtiems subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinius teisės pažeidimus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse. Išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 5 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A858-351/2013 taip pat konstatavo, kad ekonominės sankcijos subjektams taikomos nepriklausomai nuo to, ar atitinkami asmenys buvo patraukti administracinėn atsakomybėn už administracinės teisės pažeidimus, ar ne.<...>“.

 

KOOPERATYVO alkoholinių gėrimų prekybos neblaiviems asmenims

Neįgaliesiems
2013-04-25 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVUI 500 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, nes kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Kudirkos Naumiestyje, pardavėja J. L. neįsitikinusi, kad pirkėjas yra blaivus, pardavė vieną butelį alkoholinio gėrimo. Alkotesteriu alkoholinio gėrimo pirkėjui buvo nustatytas 2,92 promilės girtumas. Tokiais veiksmais KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS aukščiau minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu pripažino įmonės atsakomybę už padarytą pažeidimą ir skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS apeliacinį skundą atmetė, 2014 m. gegužės 14 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1141/2014 ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą, teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013) <...>. Taigi, nors aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, kaip turi būti užtikrintas minėtos AKĮ nuostatos įgyvendinimas, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą neparduoti alkoholinių neblaiviems asmenims, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais įvykdyti šią pareigą <...>“.

 

Dėl KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVO alkoholinių gėrimų prekybos neblaiviems asmenims


Neįgaliesiems
2013-04-25 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVUI 500 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimą, nes kooperatyvui priklausančioje parduotuvėje, esančioje Kudirkos Naumiestyje, pardavėja J. L. neįsitikinusi, kad pirkėjas yra blaivus, pardavė vieną butelį alkoholinio gėrimo. Alkotesteriu alkoholinio gėrimo pirkėjui buvo nustatytas 2,92 promilės girtumas. Tokiais veiksmais KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktą.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 2 punktas draudžia parduoti alkoholinius gėrimus neblaiviems asmenims.

KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS aukščiau minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu pripažino įmonės atsakomybę už padarytą pažeidimą ir skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas KUDIRKOS NAUMIESČIO VARTOTOJŲ KOOPERATYVAS apeliacinį skundą atmetė, 2014 m. gegužės 14 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-1141/2014 ir pripažino Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą dėl įmonei taikytos atsakomybės už Alkoholio kontrolės įstatymo reikalavimų pažeidimą, teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog AKĮ 18 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtintas imperatyvas, turint galvoje alkoholinių gėrimų, kaip specifinių civilinės apyvartos objektų, pobūdį, suponuoja ūkio subjekto pareigą imtis visų reikiamų organizacinių ir kitų (pavyzdžiui, darbuotojų mokymai; vidaus teisės aktai, numatantys darbuotojų pareigą įsitikinti, ar pirkėjas nėra neblaivus, esant abejonei alkoholinių gėrimų neparduoti) priemonių, kad toks įstatyme įtvirtintas reikalavimas būtų veiksmingai užtikrintas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-123/2013) <...>. Taigi, nors aptariamoje teisės normoje įstatymų leidėjas nepateikė konkretaus elgesio modelio, kaip turi būti užtikrintas minėtos AKĮ nuostatos įgyvendinimas, ūkio subjektas, siekdamas įgyvendinti AKĮ numatytą imperatyvią pareigą neparduoti alkoholinių neblaiviems asmenims, turi tam tikrą diskreciją pasirinkti, kokiais būdais įvykdyti šią pareigą <...>“.

 

Dėl UAB “ONRAMA” Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo

Neįgaliesiems
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 16 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-1270/2014 priėmė sprendimą – pareiškėjo UAB „ONRAMA“ skundą atmesti.

2012-06-12 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė UAB „ONRAMA“ 1250 Lt baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 3 d. 12 p. pažeidimą, nes bendrovei priklausančioje kavinėje Kaune, V. Krėvės pr. 104A, barmenė J. V. apie 00.15 val. pil. D. J. pardavė 2 butelius alaus prasuktais kamšteliais. Alaus buteliai pirkėjui buvo parduoti pro atidarytą kavinės lauko durų langelį, neįleidus jo į kavinės vidų. Tokiu būdu, įmonė nesilaikė reikalavimo, draudžiančio prekiauti nuo 22 iki 8 valandos alkoholiniais gėrimais išsinešimui viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais.

UAB „ONRAMA“ minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gruodžio 13 d. pripažino įmonės atsakomybę už padarytą pažeidimą ir skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą UAB „ONRAMA“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. UAB „ONRAMA“ teigimu, „<...> Fizinio asmens atsakomybė negali būti absoliučiai sutapatinama su juridinio asmens atsakomybe. Vadovaujantis tiek analogiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, tiek administracinės teisės doktrina, pareiškėjui teisėtai galėjo būti inkriminuotas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas tik tuo atveju, jei būtų buvę nustatyta, jog (i) barmenė, padariusi pažeidimą, veikė intra vires – pagal savo kompetenciją ir laikydamasi juridinio asmens nurodymų; (ii) egzistuoja subjektyvi pareiškėjo kaltė dėl tokių barmenės veiksmų. Skundžiamame sprendime fizinio asmens atsakomybė yra absoliučiai aklai sutapatinta su juridinio asmens atsakomybe.<...>“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija, atmesdama UAB „ONRAMA“ apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> Kaip nustatyta šioje administracinėje byloje, alkoholinius gėrimus draudžiamu laiku, neįleidus pirkėjo į kavinės vidų, pardavė apelianto darbuotoja barmenė-pardavėja, t. y. asmuo, veikiantis UAB „Onrama“ vardu. Prekių pardavimas yra tiesioginės barmenės-pardavėjos funkcijos. Pareiškėjo darbuotojos padarytas Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto pažeidimas laikytinas pareiškėjo padarytu pažeidimu. Pareiškėjo taikytos prevencinės priemonės, kaip matyti, buvo neefektyvios. Šiame kontekste galima pažymėti, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 12 punkte numatytas pažeidimas pagal savo pobūdį yra formalios sudėties. Tai reiškia, kad padarius tokį pažeidimą pareiškėjo, taip pat kaip ir jo darbuotojo, kaltė yra suponuojama, nenurodant konkrečios jos išraiškos.<...>“

Dėl UAB „VIDERA” Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo

Neįgaliesiems
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-389/2014 priėmė sprendimą – pareiškėjo UAB „Videra“ skundą atmesti.

2013-01-04 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė UAB „Videra“ baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. pažeidimą, nes šiai įmonei priklausančiame bare, esančiame Šiauliuose, prekiaujama alkoholiniais gėrimais; barui išduota licencija verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, jis įrengtas pastate, kuris yra degalinės operatorinė su prekybos sale ir kavine baru, vykdoma viešojo maitinimo veikla.

Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje prekiauti alkoholiniais gėrimais leidžiama, be kita ko, <...> stacionariose degalinėse vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą <...>. Ši nuostata įsigaliojo 2012-01-01.

UAB „Videra“ privalėjo laikytis aktualių teisės aktų reikalavimų, tačiau nesilaikė įstatyme numatytos imperatyvios pareigos – degalinėje prekiauti alkoholiniais gėrimais vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą, tačiau jai priklausančios degalinės patalpose esančiame bare, vykdė viešojo maitinimo veiklą, tokiu būdu pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 18 str. 1 d. 1 p. reikalavimą.

UAB „Videra“ aukščiau minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu pripažino įmonės atsakomybę už padarytą pažeidimą ir skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą UAB „Videra“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. UAB „Videra“ teigimu, „<...> Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai taikė AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nepagrįstai netaikė 18 straipsnio 3 dalies 12 punkto. <...> ir nurodo, kad siekiant išsiaiškinti taikomą įstatymo normą, reikia nustatyti, ar alkoholiniai gėrimai buvo parduoti stacionarios degalinės nespecializuotame skyriuje (taikomas AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas), ar nuo degalinės atskirtame, savarankiškai veiklą vykdančiame ir savarankiškai pajamas apskaičiuojančiame degalinės statinyje įrengtame bare (taikomas AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 12 punktas).<...>“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija, atmesdama UAB „Videra“ apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> aiškinant Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas lingvistiniu teisės aiškinimo būdu, akivaizdu, kad stacionariosiose degalinėse alkoholiniais gėrimais leidžiama prekiauti šių degalinių nespecializuotuose skyriuose tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą. Aiškinant šio punkto nuostatas kartu su Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto nuostatomis (t. y. pastarųjų nuostatų kontekste), galima daryti išvadą, kad, įstatymų leidėjui įvedus į Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuorodą apie šiame punkte nurodytą leidimą prekiauti alkoholiniais gėrimais stacionariosiose degalinėse tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą, stacionariosiose degalinėse kaip specialiojoje prekybos alkoholiniais gėrimais vietoje buvo panaikinta Alkoholio kontrolės įstatymo 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte išimties būdu nustatyta galimybė prekiauti nuo 22 valandos iki 8 valandos pilstomais alkoholiniais gėrimais ar alkoholiniais gėrimais, parduodamais atidarytoje pakuotėje ir tik vartoti vietoje. Tokį teisės normų aiškinimą patvirtina AKĮ 18 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinys („alkoholiniais gėrimais prekiauti leidžiama stacionariųjų degalinių, vykdant tik mažmeninės prekybos veiklą ...“), taip pat Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 29, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo bei Įstatymo papildymo 161 straipsniu įstatymo projekto aiškinamasis raštas, kuriame inter alia nurodoma, kad projektu siekiama užkirsti kelią prekybai alkoholiniais gėrimais degalinėse po 22 val., nurodyta, kad stacionariose degalinėse galima prekiauti alkoholiniais gėrimais tik vykdant mažmeninės prekybos veiklą, t. y. degalinėms, kaip ir kitoms parduotuvėms, yra taikomas prekybos alkoholiniais gėrimais laiko ribojimas. <...> nors pareiškėjas turi licenciją Nr. /// verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, kurioje prekybos vieta nurodomas baras, esantis Šiauliai, tačiau ši licencija buvo išduota 2010 m. kovo 18 d., t. y. iki 2012 m. sausio 1 d. – dar prieš įsigaliojant Alkoholio kontrolės įstatymo 2, 3, 18, 22, 34 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. XI-1911. Todėl anksčiau teisėtai vykdęs savo veiklą pagal turimą licenciją pareiškėjas, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kaip licencijos mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais turėtojas turi pareigą laikytis naujai priimtų AKĮ nuostatų.

 

Dėl UAB „DŽIGORA” Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo

Neįgaliesiems
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 28 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A822-391/2014 priėmė sprendimą – pareiškėjo UAB „Džigora“ skundą atmesti.

2012-12-28 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė UAB „Džigora“ baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimą, nes UAB „Džigora“ patikrinimo metu ir po jo nepateikė privalomų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų rastiems alkoholiniams gėrimams.

Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje parduoti draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. nurodyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje draudžiama alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų.

UAB „Džigora“ aukščiau minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. liepos 8 d. sprendimu pripažino įmonės atsakomybę už padarytą pažeidimą ir skundą atmetė. Minėtą teismo sprendimą UAB „Džigora“ apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. UAB „Džigora“ teigimu, „<...> Buhalterinės apskaitos įstatymas ir šį įstatymą papildantys poįstatyminiai aktai imperatyviai nustato, kad prekių įsigijimo dokumentai yra PVM sąskaitos faktūros, sąskaitos faktūros bei kasos kvitai. Šiuo atveju PVM sąskaitą faktūrą pareiškėjas pateikė ir mano, kad alkoholinių gėrimų įsigijimą įrodo būtent šis dokumentas. <...> Tai, kad Atitikties deklaracijoje nurodyta sidro galiojimo data nesutapo su faktiškai prekybos vietoje buvusiomis 3 sidro skardinėmis, pareiškėjas neneigė, tačiau mano, kad tokie neatitikimai negali būti vertinami kaip alkoholinių gėrimų realizavimas ir laikymas, neturint jų įsigijimo dokumentų, turinčių juridinę galią, nes Atitikties deklaracijos nėra šių produktų įsigijimo dokumentai.<...>“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija, atmesdama UAB „Džigora“ apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...> Pareiškėjas neneigia, kad Atitikties deklaracijoje nurodyta sidro galiojimo data nesutapo su faktiškai prekybos vietoje buvusiomis 3 sidro skardinėmis, bet mano, kad tokie neatitikimai negali būti vertinami kaip alkoholinių gėrimų realizavimas ir laikymas, neturint jų įsigijimo dokumentų, turinčių juridinę galią, nes Atitikties deklaracijos nėra šių produktų įsigijimo dokumentai. Byloje nustatyta, kad patikrinimo metu buvo pateikta 2012 m. lapkričio 22 d. PVM sąskaita faktūra (serija DBG 2132239262) ir 2012 m. lapkričio 22 d. atitikties deklaracija Nr. 75197720. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog šiuo atveju PVM sąskaita faktūra negali būti vertinama atskirai nuo atitikties deklaracijos. PVM sąskaitoje faktūroje (serija DBG 2132239262) nurodomas ir Atitikties deklaracijos numeris: 75197720, taigi, abu šie dokumentai yra siejami tarpusavyje ir juose nurodyti tie patys alkoholiniai gėrimai, tam tikrus duomenis (tarp jų ir galiojimo datą) detalizuojant Atitikties deklaracijoje. Kadangi Atitikties deklaracijoje Nr. 75197720 nurodytos alkoholinių gėrimų galiojimo datos (2013 m. gegužės 5 d.) neatitiko atitinkamų alkoholinių gėrimų, rastų patikrinimo metu, galiojimo datų (2013 m. birželio 11 d.), todėl ši atitikties deklaracija negali būti laikoma patikrinimo metu rastų gėrimų įsigijimą patvirtinančiu dokumentu. Atsižvelgiant į tai, kad PVM sąskaita faktūra (serija DBG 2132239262) ir Atitikties deklaracija (Nr. 75197720) yra susietos su tais pačiais alkoholiniais gėrimais, pareiškėjo pateikta PVM sąskaita faktūra taip pat negali būti tinkamu Nutarime nurodytų patikrinimo metu rastų alkoholinių gėrimų (3 skardinių sidro „Sun Cider pear“ (kriaušių) 4,5 alk. tūrio 0,5 l talpos, galiojimo data 2013 m. birželio 11 d.) įsigijimą patvirtinančiu dokumentu.“

 

Dėl UAB „ALIKA” Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo

Neįgaliesiems
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1546/2014 priėmė sprendimą – pareiškėjo UAB „Alika skundą atmesti.

2013-06-06 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas) nutarimu skyrė UAB „Alika“ baudą už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 7 p. ir 17 str. 2 d. 6 p. pažeidimus:s UAB „Alika“ jai priklausančiame alaus bare, (duomenys neskelbtini), parduoda ir laiko falsifikuotus alkoholio produktus: 5 butelius su skysčiu ant kurių etikečių užrašyta „Статус водка“, 0,5 l talpos, 40 % alk. tūrio; 1 butelį, ant kurio etiketės užrašyta „LITHUANIAN VODKA AUKSINĖ“, 0,5 l talpos, 40 % alk. tūrio. Atlikus alkoholio kvapą turinčių skysčių tyrimus, nustatyta, kad skysčiai nėra gamykliniu būdu pagamintos degtinės, nurodytos butelių etiketėse, o yra nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniai, kuriuose tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra 31,8 - 32,9 tūrio procentai, bendrasis tūris 2905 cm3 (2 litrai 905 mililitrai), todėl yra falsifikuoti: į „STATUS VODKA” butelius, 0,5 l talpos, 40 % alk. tūrio, įpiltas nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinys, kuriuose faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 32,9 %, 32,0 %, 32,2 %, 32,7 %, 31,8 % tūrio; į „LITHUANIAN VODKA AUKSINĖ” butelį, 0,5 l talpos, 40 % alk. tūrio, įpiltas nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinys, kuriame faktinė tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 32,8 %. Alkoholio skiediniai supilti į aukščiau minėtus butelius nebuvo pagaminti gamykliniu būdu. Falsifikuotų alkoholinių gėrimų neatitikimą originaliai produkcijai bandoma nuslėpti „Статус водка“ ir „LITHUANIAN VODKA AUKSINĖ” prekės ženklais.

Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 7 punkte ir 17 straipsnio 2 dalies 6 punkte nustatyta, kad įmonėms, Europos juridiniams asmenims ir jų filialams, užsienio juridinių asmenų atstovybėms Lietuvos Respublikoje laikyti, gabenti bei parduoti draudžiama falsifikuotus alkoholio produktus.

UAB „Alika“, nesutikdama su Departamento priimtu sprendimu, neva UAB „Alika“ darbuotoja šiuos butelius įsigijo ir laikė savo reikmėms, minėtą Departamento nutarimą apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. sausio 3 d. sprendimu UAB „Alika“ skundą atmetė kaip nepagrįstą. Tokiu atveju, UAB „Alika“ pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo panaikinimo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo teisėjų kolegija, atmesdama UAB „Alika“ apeliacinį skundą, pažymėjo, kad „<...>, administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (Administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Teisėjų kolegijos vertinimu, AKĮ neįtvirtina konkretaus ar baigtinio sąrašo priemonių, kurių ūkio subjektai gali ar turi imtis, kad veiksmingai užtikrintų, jog nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai. Šiuo atveju ūkio subjektas turi diskreciją pasirinkti, kokias konkrečiai organizacines ar kitas priemones pasirinkti (pvz., tinkama darbuotojų atranka, veiksmingi tarnybinių patalpų patikrinimai). Vien aplinkybės, kad byloje aptariami alkoholio falsifikatai priklausė pareiškėjo darbuotojai, taip pat tai, kad pareiškėjas šiam darbuotojui skyrė drausminę nuobaudą, neleidžia teigti, kad ėmėsi visų reikiamų priemonių, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai.“Dėl UAB "Gazholderis" Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimo.

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-01-20
UA-79662928-1