Tabako vartojimas ir jo padariniai

 
  2014

2015

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Tenka tabako gaminių, cigaretėmis

 

 

 

vienam gyventojui

999

1 100

10,1

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

1170

1288

10,1

 
Cigarečių gamyba, 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 33,6 proc., eksportas padidėjo 50,9 proc., o importas sumažėjo 2,5 proc. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 4,6 proc. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas. 
 
2012 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo rezultatai rodo, jog per pastarąjį mėnesį bent kartą yra rūkę 36,1% 15-64 metų amžiaus šalies gyventojų. Per pastaruosius 12 mėnesių yra rūkę 0,2 procentiniais punktais daugiau gyventojų. 66,0% šalies gyventojų yra vartoję tabako gaminius nors kartą savo gyvenime. Tyrimo duomenys parodo, kad rūkimas yra labiau paplitęs tarp vyresnių (35-64 metų amžiaus) nei jaunesnių (15-34 metų) vyrų visuose trijuose analizuojamose laiko parametruose. Priešinga tendencija stebima tarp moterų - tabako vartojimas visuose trijuose analizuojamose laiko parametruose yra labiau paplitęs tarp jaunesnių nei vyresnių moterų. Tiek 15-34 metų, tiek 35-64 metų amžiaus grupėse tabako vartojimo paplitimas tarp vyrų yra statistikšai reikšmingai didesnis nei tarp moterų.
 
Lietuvos statistikos departamentas atliko gyventojų sveikatos statistinį tyrimą. Apklausa vyko 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Statistiniai duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, apklausiant 15 metų ir vyresnius respondentus. Tyrimas atliekamas imčių metodu, taikant paprastąją atsitiktinę tikimybinę imtį. Gyventojai į imtį renkami iš Gyventojų registro. 2014 m. į tyrimą buvo išrinkta 7 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, iš jų tyrime dalyvavo 5 205 (74,4 proc.)

Palyginti su 2005 m., kasdien rūkančių gyventojų dalis sumažėjo nuo 25 iki 20 proc. 2014 m. tyrimo metu nurodė, kad rūko, 34 proc. (2005 m. – 42 proc.) 15 metų ir vyresnių vyrų ir 9 proc. (2005 m. – 10 proc.) moterų. Kartais rūko 5 proc. gyventojų (6 proc. vyrų ir 3 proc. moterų). Teigiančių, kad nerūko, gyventojų buvo 75 proc. (88 proc. moterų ir 60 proc. vyrų). 

Rūkymas labiau paplitęs tarp jaunesnio ir vidutinio amžiaus gyventojų. Daugiausia kasdien rūkančiųjų buvo tarp 25–54 metų amžiaus gyventojų (42 proc. vyrų ir 14 proc. moterų). Tai, kad kasdien rūko, nurodė 8 proc. 15–24 metų amžiaus merginų ir 19 proc. to paties amžiaus vaikinų.  

Mažiausiai kasdien rūkančių buvo tarp žemo ir aukšto lygio išsilavinimą turinčių gyventojų. Daugiausia – 43 proc. vyrų ir 12 proc. moterų – kasdien rūkančių buvo tarp gyventojų, turinčių vidutinio lygio išsilavinimą. 

Vertinant rūkymo įpročius mieste ir kaime nustatyta, kad kasdien rūkančiųjų kaimo gyventojų dalis buvo didesnė nei miesto – atitinkamai 25 ir 18 proc.

Kaip parodė tyrimo rezultatai, 2014 m. kasdien rūkantis 15 metų ir vyresnis gyventojas per dieną surūkė vidutiniškai 14 cigarečių: vyrai – 15,4, moterys – 9,9. Palyginti su 2005 m. tyrimo rezultatais, cigarečių suvartojimas šiek tiek sumažėjo. Anksčiau vienas kasdien rūkantis gyventojas surūkydavo vidutiniškai 15,4 cigaretės (vyrai – 16,6 ir moterys – 10,9). Beveik du trečdaliai (62 proc.) kasdien rūkančių vyrų surūko vidutiniškai 11–20 cigarečių per dieną, tarp moterų tokių buvo 23 proc. Moterys rūko rečiau nei vyrai. Iki pusės pakelio cigarečių per dieną surūko 33 proc. vyrų ir 76 proc. moterų, daugiau nei vieną pakelį – atitinkamai 5 proc. vyrų ir 1 proc. moterų.

Pasyvus rūkymas taip pat kelia pavojų sveikatai. Dažnai būnant prirūkytose patalpose didėja rizika susirgti vėžiu bei kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis. Kaip parodė tyrimo rezultatai, 68 proc. 15 metų ir vyresnių vyrų ir 87 proc. šio amžiaus moterų nurodė, kad niekada arba beveik niekada netenka būti prirūkytose patalpose, 20 proc. vyrų ir 9 proc. moterų tenka būti trumpiau nei 1 val. per dieną, atitinkamai 12 ir 4 proc. – 1 val. arba ilgiau. Didžiausia tiek vyrų, tiek moterų dalis, kuriems nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, buvo 25–54 metų amžiaus grupėje. Tai, kad nuolat tenka būti prirūkytose patalpose, nurodė 20 proc. miesto ir 25 proc. kaimo gyventojų.
 
Leidinio elektroninę versiją ir statistinę informaciją galite rasti:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=20908

Palyginamieji duomenys apie Lietuvos Respublikoje įvežtus/importuotus ir mažmeninei prekybai skirtus tabako gaminius

Lietuvos statistikos departamento metiniai pranešimai spaudai:

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m.

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2014 m.

Tabako vartojimas ir jo padariniai 2013 m.

Tabako vartojimas ir jo padariniai 2012 m.

Tabako vartojimas ir jo padariniai 2011 m.

Tabako vartojimas ir jo padariniai 2010 m.

Tabako vartojimas ir jo padariniai 2009 m.

Tabako vartojimas ir jo padariniai 2008 m.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys apie tabako gaminius

Higienos instituto Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2013 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 563 žmonės, arba 31 mažiau nei 2012 m. Dauguma (81,5 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2013 m. 100 tūkst. gyventojų teko 53 mirusieji nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 47, kaime – 64).

Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2013 m. cigarečių gamyba, palyginti su 2012 m., padidėjo 0,5 procento ir jų importas išaugo 2,9 procento, o eksportas – 2,7 procento. Tabako gaminių mažmeninės kainos 2013 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 4,6 procento. Cigarečių kainų didėjimą lėmė nuo 2013 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

Informacija susijusi su tabako gaminiais ir jų vartojimu

1 lentelė. Cigarečių gamyba

 

2013

2014

Cigarečių gamybos indeksas (ankstesni metai – 100 proc.)

100,5

99,8

2 lentelė. Cigarečių importas

 

2013

2014

Cigaretės, mln. vnt.

3 841,5

4 373

3 lentelė. Cigarečių eksportas

 

2013

2014

Cigaretės, mln. vnt.

17 983,5

17 950,9

4 lentelė. Tabako gaminių pardavimas

Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse

 

2013

2014*

Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR

356,3

392,5

5 lentelė. Tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos

Eurais

Matavimo vnt.

2013

2014

Tabako gaminiai

 

 

 

Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:

 

 

 

pirmas segmentas (brangiausios)

20 vnt. pakelis

3,07

3,30

antras segmentas (aukščiau vidutinio kainų lygio)

20 vnt. pakelis

2,73

2,84

trečias segmentas (žemiau vidutinio kainų lygio)

20 vnt. pakelis

2,46

2,60

ketvirtas segmentas (pigiausios)

20 vnt. pakelis

2,08

2,21

Pypkinis tabakas

50 g

7,06

7,32

6 lentelė. Tabako gaminių mažmeninių kainų pokyčiai

Palyginti su ankstesniais metais, procentais

2013

2014

Tabako gaminiai

4,6

5,3

7 lentelė. Vidutinio mėnesinio neto darbo užmokesčio perkamoji galia1

 

2013

2014

Tabako gaminiai, pakeliais po 20 vnt.

 

 

Cigaretės su filtru pagal kainų lygį:

 

 

pirmas segmentas (brangiausios)

163

160

antras segmentas (aukščiau vidutinio kainų lygio)

184

186

trečias segmentas (žemiau vidutinio kainų lygio)

204

203

ketvirtas segmentas (pigiausios)

241

239

Pypkinis tabakas, 50 g

71

72

______________________
1 Rodiklis, parodantis, kokį konkrečių produktų kiekį galima įsigyti už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį{/side}{slide=9 lentelė. Tabako gaminių suvartojimas}

 

2010

2011

2012

2013

2014*

Tenka tabako gaminių, cigaretėmis

 

 

 

 

 

vienam gyventojui

791

915

907

947

999

vienam

15 metų ir vyresniam gyventojui

930

1 074

1 065

1 109

1 170

 

2014

2015*

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Tenka tabako gaminių, cigaretėmis

 

 

 

vienam gyventojui

999

1 100

10,1

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

1170

1288

10,1

Paskutinė atnaujinimo data: 2016-07-27
UA-79662928-1