Narkotikų vartojimas ir jų padariniai

Narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo paplitimas bendrojoje populiacijoje

2016 m. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas jau ketvirtą kartą atliko psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Šio tyrimo, kaip ir ankstesnių metų tyrimų (atliktų 2004 m., 2008 m ir 2012 m.), pagrindiniai tikslai buvo surinkti ir įvertinti standartizuotus duomenis apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimą bendrojoje populiacijoje pagal lytį ir amžiaus grupes; įvertinti Lietuvos gyventojų elgesio modelius ir nuostatas tabako, alkoholinių gėrimų bei narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atžvilgiu bei įvertinti ryšį tarp socialinių demografinių respondentų charakteristikų ir tabako gaminių, alkoholinių gėrimų ir narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo.

Tyrimo atlikime naudota reprezentatyvi tikimybinė atranka, įvertinant 15–64 m. Lietuvos gyventojų pasiskirstymą pagal apskritis, gyvenamąją vietą, amžių bei lytį. Iš viso apklausoje dalyvavo 4794 respondentai.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo periodui apibūdinti, tyrime naudojami tris rodikliai:vartojimas nors kartą gyvenime (angl. lifetime prevalence, toliau – LTP) –  tai respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą nors kartą gyvenime, vartojimas per paskutiniuosius 12 mėnesių (angl. last year prevalence, toliau– LYP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per pastaruosius 12 mėnesių, vartojimas per paskutiniąsias 30 dienų (angl. last month prevalence, toliau – LMP) – respondentai, nurodę kad vartojo tam tikrą psichoaktyvią medžiagą per paskutiniąsias 30 dienų.

16 proc. tyrimo dalyvių teigė turintys draugų, pažįstamų, kurie vartoja narkotikus. 11 proc. apklaustųjų teigė žinantys vietų, kuriose platinami / parduodami narkotikai jų gyvenamojoje vietovėje. 22 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymo pabandyti narkotikų.

9 proc. tyrimo dalyvių mano, kad jiems prisireikus būtų lengva gauti narkotikų per 24 valandas.

12 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime vartoję kokių nors narkotinių medžiagų. 3 proc. teigė tokių medžiagų vartoję per paskutinius 12 mėnesių. 1 proc. – per paskutinį mėnesį.

Kanapės

23 proc. tyrimo dalyvių nurodė asmeniškai pažįstantys asmenų, vartojančių hašišą arba marihuaną, „žolę“. Penktadalis (20 proc.) tyrimo dalyvių teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti hašišo arba marihuanos.

11 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję hašišo arba marihuanos, „žolės“. Per paskutinius metus šių medžiagų nurodė vartoję 3 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma hašišo arba marihuanos, „žolės“ – 21 m.

Ecstasy

5 proc. tyrimo dalyvių nurodė asmeniškai pažįstantys ecstasy vartojančių asmenų. 7 proc. tyrimo dalyvių teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti ecstasy.

2 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję ecstasy. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,4 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma ecstasy – 20 m.

Amfetaminas

4 proc. apklaustųjų teigė asmeniškai pažįstantys amfetaminą vartojančių asmenų. 4 proc. tyrimo dalyvių teigimu, jie bent kartą gyvenime yra sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti amfetamino.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję amfetaminą. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,3 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,2 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma amfetamino – 22 m.

Kokainas

3 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys kokainą vartojančių asmenų. 4 proc. tyrimo dalyvių teigimu, jie bent kartą gyvenime yra sulaukę pasiūlymų išbandyti nemokamai ar nusipirkti kokaino.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję kokainą. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – taip pat 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma kokaino – 23 m.

Heroinas

2 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys heroiną vartojančių asmenų. 1 proc. respondentų nurodė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti heroino.

0,4 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję heroiną. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – 0,04 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma heroino – 23 m.

LSD

2 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys asmenų, vartojančių LSD. 3 proc. respondentų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti LSD.

1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų teigė bent kartą gyvenime vartoję LSD. Per paskutinius metus šio narkotiko nurodė vartoję 0,1 proc. apklaustųjų. Per paskutinį mėnesį – taip pat 0,1 proc. tyrimo dalyvių. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pabandoma LSD – 22 m.

Haliucinogeniniai grybai

5 proc. respondentų teigė asmeniškai pažįstantys haliucinogeninius grybus vartojančių asmenų. 4 proc. apklaustųjų teigė bent kartą gyvenime sulaukę pasiūlymų nemokamai išbandyti ar nusipirkti haliucinogeninių grybų.

Bent kartą gyvenimo haliucinogeninių grybų nurodė vartoję 1 proc. 15–64 m. amžiaus Lietuvos gyventojų. 0,3 proc. teigė šių narkotinių medžiagų vartoję per paskutinius metus. 0,1 proc. – per paskutinį mėnesį. Vidutinis amžius, kuomet pirmą kartą pavartojama haliucinogeninių grybų yra 23 m.

Inhaliantai

2 proc. 15–64 m. Lietuvos gyventojų nurodė bent kartą gyvenime uostę inhaliantų. Vidutinis amžius, kuomet yra pirmą kartą pabandoma uostyti inhaliantų – 19 m.

Dažniausiai uostomi inhaliantai yra klijai – šios medžiagos yra bandę vartoti 68 proc. inhaliantų bent kartą gyvenime uosčiusių respondentų. 55 proc. bent kartą gyvenime inhaliantų uosčiusių apklaustųjų yra bandę uostyti benziną. 49 proc. – skiediklius. 32 proc. – „Bazą / Popersą / Poperį“.

Naujos psichoaktyvios medžiagos

1 proc. respondentų nurodė bent kartą gyvenime vartoję naujų psichoaktyvių medžiagų, dar vadinamų „spice“, „legaliais narkotikais“, kurių poveikis panašus į uždraustų narkotikų (pvz., amfetamino, kanapių, kokaino ar ecstasy).

Bent kartą gyvenime sintetinių kanabinoidų yra vartoję 0,4 proc. 15–64 m. tyrimo dalyvių. 0,1 proc. nurodė tai darę per paskutinius 12 mėn. Tiek pat – 0,1 proc. – per paskutinį mėnesį.

 

Daugiau informacijos apie šį tyrimą rasite leidinyje Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004, 2008 ir 2012 metais.

 

Narkotikų vartojimo paplitimas tarp kitų asmenų grupių

2013 m. atliko Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo tarp naktinių klubų lankytojų tyrimą 5 didžiuosiuose Lietuvos miestuose duomenimis, bent kartą gyvenime narkotikus yra vartoję 4 iš 10 (38,3 proc.) respondentai, kas ketvirtas (20,1 proc.) narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas(8,3 proc.) respondentas narkotikus vartojo paskutinio mėnesio laikotarpyje. Populiariausiasnarkotikas tarp naktinių klubų lankytojų – kanapės, po jų sekas kokainas, ekstazis, amfetaminas / metamfetaminas. >> plačiau

2011 m. atlikto Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose duomenimis,bent kartą gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką[1] 15-16 m. amžiaus paauglių buvo 21 proc. (27 proc. berniukų ir 16 proc. mergaičių). Nuo 2007 m. tokių moksleivių padaugėjo maždaug 1 proc. Didžiausia dalis mokinių vartojo kanapes – 20 proc. (25 proc. berniukų ir 14 mergaičių). Kanapių vartojimo paplitimas bent kartą gyvenime nuo 2007 m. Lietuvoje padidėjo beveik 2 proc. nuo 18,2 proc. iki 20 proc., per paskutinius 12 mėnesių padidėjo beveik 1 proc. nuo 11,7 proc. iki 12,5 proc., o kanapių vartojimo paplitimas per paskutiniąsias 30 d. išliko beveik nepakitęs (2007 m. – 4,7 proc., 2011 m. – 5 proc.). >> plačiau

2007 – 2008 m. atliktos Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų apklausos duomenimis, narkotinę ar psichotropinę medžiagą bent kartą gyvenime yra bandę 36,9 proc., bent kartą per pastaruosius 12 mėn. - 19,2 proc., o bent kartą per pastarąsias 30 dienų - 7,7 proc. studentų. Labiausiai tarp studentų paplitusi narkotinė medžiaga – kanapės. >> plačiau

2008 m. vykdytos apklausos tarp Lietuvos naktinių klubų lankytojų duomenimis – bent kartą gyvenime narkotikus yra vartojęs kas trečias respondentas, beveik kas ketvirtas narkotikus vartojo per paskutinius metus, vidutiniškai kas dešimtas respondentas narkotikus vartojo paskutinio mėnesio laikotarpyje. >> plačiau

2006 m. Probleminio narkotikų vartojimo paplitimo įvertinimo duomenimis, Lietuvoje buvo apie 4300 probleminių narkotikų vartotojų ir apie 3200 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Šiame tyrime, probleminis narkotikų vartojimas apibrėžiamas kaip opioidų vartojimas (dažniausiai – švirkščiamuoju būdu). >> plačiau


[1] Tyrime tirtas šių narkotikų vartojimas: marihuana (hašišas, kanapės, „žolė"), amfetaminai, ekstazis, LSD ir kiti haliucinogenai, heroinas, kokainas/ krekas, haliucinogeniniai grybai, GHB (Gammahydroxybutyratas), anaboliniai steroidai.

Sergamumas ir ligotumas narkomanija

Valstybinio psichikos sveikatos centro pateiktais duomenimis, 2015 m. gruodžio 31 d. asmens sveikatos priežiūros įstaigose dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant narkotines ir psichotropines medžiagas viso registruoti 5 636 asmenys (2014 m. – 5816 asmenys, 2013 m.  – 5847 asmenys, 2012 m.  – 5 935 asmenys, 2011 m. – 5 890 asmenų, 2010 m. – 6 056 asmenys). 2015 m. ligotumas narkomanija sudarė 195,3 atv. 100 tūkst. gyventojų (2014 m. – 199,2 atv. /100 tūkst. gyventojų, 2013 m. – 198,8 atv., 2012 m. – 199,8 atv., 2011 m. – 196,1 atv. / tūkst. gyv., 2010 m. - 198,4 atv. / 100 tūkst. gyv.).

2015 m. asmens sveikatos priežiūros įstaigose pirmą kartą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant narkotines ar psichotropines medžiagas, buvo registruoti 236 asmenys (2014 m. – 246 asmenys, 2013 m. – 223 asmenys, 2012 m. – 212 asmenų, 2011 m. – 251 asmuo, 2010 m. – 328). 2015 m. sergamumas narkomanija sudarė 8,1 atv. 100 tūkst. gyventojų (2014 m. - 8,5 atv. / 100 tūkst. gyventojų, 2013 m. – 7,6 atv., 2012 m.  – 7,2 atv. / 100 tūkst. gyv., 2011 m. – 8,3 atv. / 100 tūkst. gyv., 2010 m. 10,6 atv. / 100 tūkst. gyv.).

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 metų gruodžio 31 d. Lietuvoje pakaitinio gydymo programose opioidiniais vaistiniais preparatais dalyvavo 596 asmenys (2014 m. gruodžio 31 d. – 585, 2013 m. – 539, 2012 m. gruodžio 31 d. – 451 asmuo,  2011 metų gruodžio 31 d. -  513 asmenų , 2010 metų gruodžio 31 d. - 676 asmenys).

 

Užkrečiamosios ligos susijusios su narkotikų vartojimu ir jų prevencija (žalos mažinimas)

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (toliau – ULAC) duomenimis 2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 nauji užsikrėtimo žmogaus imunodeficito virusu (toliau – ŽIV) atvejai, tai 16 atvejų daugiau nei 2014 metais (2014 m. – 141, 2013 m. – 177, 2012 m.  – 160, 2011 m. –  166, 2010 m. – 153, 2009 m. – 180, 2008 m. – 95, 2007 m. – 106.)

2015-aisiais ŽIV infekcija užsikrėtė 115 vyrų ir 42 moterys. Daugiausiai užsikrėtusiųjų 2015 m. užregistruota Vilniaus, Klaipėdos, Kauno apskrityse. 2016 metų sausio 1-osios duomenimis, iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2 535 asmenims. Iš jų daugumą sudaro vyrai (2017 – vyrų ir 518 – moterų).

2015-aisiais dažniausiai ŽIV plito lytinių santykių metu. Šiuo būdu 2015-aisiais užsikrėtė 87 asmenys, tai sudarė 55,4 proc. visų naujai registruotų atvejų (37,6 proc. (59) heteroseksualių ir 17,8 proc. (28) – homoseksualių santykių metu), 44 asmenys (28 proc.) ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 26 asmenimis (16,6 proc.) užsikrėtimo būdas nenustatytas. Pagal užsikrėtimo būdą, 2015 m. lyginant su 2014 m., dvigubai padaugėjo užsikrėtusiųjų per homoseksualius kontaktus. Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV užregistruota 30-34 metų asmenų amžiaus grupėje.

2015 m. Lietuvoje žemo slenksčio paslaugas teikė 12 kabinetų.

Asmenų, kurie užsikrėtė ŽIV neteisėtai vartodami švirkščiamąsias narkotines ir psichotropines medžiagas, dalis 2001 – 2015 metais (proc.)

Mirtys susijusios su narkotikų vartojimu

Higienos instituto duomenimis, 2016 m. užregistruoti 109 mirties atvejai, kurių pagrindinė mirties priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo asmenų skaičius 2016 m., lyginant su 2015 m., sumažėjo  6 atvejais (2015 m. – 115 atv., 2014 m. – 87 atv., 2013 m. – 54 atv., 2012 m. – 70 atv., 2011 m. – 45 atv., 2010 m. – 51 atv.). Iš 109 užregistruotų mirties atvejų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo dauguma buvo vyrų (99 – vyrai, 10 – moterų). Vidutinis mirusiųjų nuo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo amžius 2016 m. metais buvo 37 metai (2015 m. – 35 metai), jauniausiam buvo 15 metų, vyriausiam – 77 metai.  Didžiausias mirtingumas stebimas 30-34 metų amžiaus grupėję – 27 atvejai bei 35-39 metų amžiaus grupėje -  28 atvejai. 68 atvejais (2015 m.  – 102 atvejai) mirties priežastis buvo susijusi su opiatų vartojimu, 3 atvejais  – psichostimuliantų vartojimu (2015 m. nustatyti 4 mirties atvejai nuo ne opiatų grupės narkotinių medžiagų)  ir 38 atvejais (2015 m. - 8 atvejai) – nenustatytos medžiagos. 2016 m. buvo nustatytas 101 atsitiktinio apsinuodijimo narkotikais ir psichodisleptikais mirties atvejis, 5 apsinuodijimo atvejai nežinomu ketinimu bei 3 atvejai dėl psichikos ir elgesio sutrikimų dėl opioidų vartojimo. 40 atvejų buvo nustatytos ne tik narkotinės ar psichotropinės medžiagos mirusiojo organuose ar skysčiuose, bet ir kraujyje rasta alkoholio.  

2016 m. daugiausia mirusiųjų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo buvo Vilniaus mieste - 47 asmenys (2015 m. - 60 asm.), Klaipėdos mieste - 15 (2015 - 10 asm.) ir Kauno mieste  - 12 (2015 m. – 4 asm.). 

Nusikaltimai susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis Nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, 2015 sudarė apie 3,4 proc. visų registruotų nusikalstamų veikų (2014 m. – 3,1 proc.). Palyginti 2014 m. ir 2015 m., šių nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 2,4 proc.: 2015 m. buvo užregistruotos 2 524 nusikalstamos veikos, susijusios su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, o 2014 m. – 2 587.

Pagal IRD prie VRM pateiktą statistiką iš 2015 m. užfiksuotų 2 524 nusikalstamų veikų, susijusiu su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis ir jų kontrabanda, užregistruota: 
1682 – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (2014 m. – 1 543, 2013 m. – 1 411) – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 259 str.; 
704 – dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (2014 m. – 907, 2013 m. – 787), iš jų 67 nusikalstamos veikos dėl platinimo labai dideliu kiekiu (2014 m. - 97) – LR BK 260 str.3 d.;
30 – dėl narkotikų platinimo nepilnamečiams (2014 m. – 19, 2013 m. – 24) – LR BK 261 str.;
8 – dėl įrenginių narkotinėms ar psichotropinėms medžiagoms gaminti gaminimo (2014 m. – 7, 2013 m. – 2) – LR BK 262 str.;
4 – dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų pagrobimo (2014 m. – 5, 2013 m. – 4) – LR BK 263 str.;
10 – dėl lenkimo vartoti narkotikus (2014 m. – 18, 2013 m. – 8) – LR BK 264 str.; 
22 – dėl neteisėto aguonų ar kanapių auginimo (2014 m. – 9,) – LR BK 265 str.;
1 – dėl neteisėto I kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) disponavimo (2014 m. – 12, 2013 m. – 5) – LR BK 266 str.;
1 – dėl neteisėto disponavimo stipriai veikiančiomis, nuodingomis medžiagomis (2014 m. – 4, 2013 m. – 5) – LR BK 267 str.;
62 – dėl narkotikų kontrabandos (2014 m. – 63, 2013 m. – 92) – LR BK 199 str.

 

 

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-09-06
UA-79662928-1