Alkoholio vartojimas ir padariniai

2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 14 litrų suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (0,2 litro mažiau nei 2014 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Informuojame, kad alkoholio vartojimo rodikliai parengti pagal atnaujintą metodiką įvertinant į Lietuvą atvykusių turistų ir išvykusių iš Lietuvos gyventojų įsigytą alkoholį.

Legalaus alkoholio suvartojimas

Parduota mažmeninės prekybos ir maitinimo įmonėse

Tenka absoliutaus (100 proc.) alkoholio, litrais 

2010

2011

2012

2013

2014

2015*

vienam gyventojui

11,5

12,5

12,6

12,4

12,1

12,0

vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui

13,5

14,7

14,7

14,5

14,2

14,0

* – išankstiniai duomenys.

1 2010–2014 m. duomenys perskaičiuoti įvertinus atvykusių ir išvykusių turistų įsigytą alkoholį.

Legalaus alkoholio pardavimas, gamyba, importas, eksportas

2015 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 3,6 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 70 tūkst. dekalitrų (1,9 proc.) mažiau nei 2014 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 5,8 mln. dekalitrų, arba 929 tūkst. dekalitrų (13,8 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 26,8 mln. dekalitrų, arba 1 mln. dekalitrų (3,6 proc.) mažiau nei 2014 m.

Mažų kaimo vietovių parduotuvių didžiąją apyvartos dalį sudaro prekyba alkoholiniais gėrimais – 2015 m. mažose įmonėse ji siekė beveik 35 proc., kai kuriose – 67 proc.

Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2015 m., palyginti su 2014 m., padidėjo 0,9 proc. Labiausiai pabrango vermutas – 11 proc., vaisių ar uogų vynas – 8, likeris – 7,7, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,3 proc., o atpigo alus – 5,2 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2015 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.

2015 m. buvo pagaminta 1,15 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, arba 2,1 proc. daugiau nei 2014 m. Fermentuotų gėrimų gamyba 2015 m. sumažėjo 26 proc. ir sudarė 4,9 mln. dekalitrų. Iš fermentuotų gėrimų ypač sumažėjo putojančių fermentuotų gėrimų (36,1 proc.), vaisių ar uogų vyno (19,6 proc.), neputojančių gėrimų (17,5 proc.), bet išaugo sidro gamyba (1,5 proc.). Vynuogių vyno ir vermuto 2015 m. pagaminta 0,4 mln. dekalitrų, arba 27,1 proc. mažiau nei 2014 m. Daugiausia pagaminta alaus – 31,1 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 2 proc.

2015 m., palyginti su 2014 m., mažėjo visų alkoholinių gėrimų importas ir eksportas. Alaus sumažėjo atitinkamai 26,1  ir 6,3 proc., vyno – 24,9 ir 30,4 proc., spiritinių gėrimų – 14,9 ir 3,7 proc., fermentuotų gėrimų – 11,2  ir 37,1 proc.

2015 m. vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui teko 64 cigarečių pakeliai įsigyti mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse (5 pakeliais daugiau nei 2014 m.).

Alkoholio vartojimo ir rūkymo įpročiai ir pasekmės: sergamumas ir mirtingumas dėl alkoholio vartojimo

Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, 2015 m. 496 asmenys pirmą kartą kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigas dėl alkoholinės psichozės (35 asmenimis mažiau nei 2014 m.) ir 1,3 tūkst. asmenų – dėl lėtinio alkoholizmo (172 asmenimis mažiau nei 2014 m.).

Higienos instituto duomenimis, 2015 m. dėl alkoholio vartojimo mirė 732 žmonės, tai 26 mažiau negu 2014 m. Dažniausios alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (43,6 proc. visų mirusiųjų dėl alkoholio vartojimo), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (34,6 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (11,9 proc.).

2015 m. vyrų mirtingumas dėl alkoholio vartojimo 3,7 karto viršijo moterų. 2015 m. 100 tūkst. miesto gyventojų teko 25,3 mirusiojo dėl alkoholio vartojimo (2014 m. – 24), kaime – 24,9 (2014 m. – 29,6).

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, 2012 m. Lietuvoje vyru mirtingumas nuo su alkoholiu susijusiu mirties priežasčių (alkoholines kepenų ligos, kepenų cirozės ir fibrozės, ir apsinuodijimu alkoholiu) buvo net 3 kartus didesnis nei Europos Sąjungos vidurkis, 2 kartus didesnis nei Čekijos Respublikoje ir 1,5 karto nei Lenkijoje. Lietuvos vyrai nuo apsinuodijimo alkoholiu miršta beveik 10 kartų dažniau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

2015 m. nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų mirė 1 640 žmonių, arba 54 daugiau nei 2014 m. Dauguma (81,3 proc.) nuo šių piktybinių navikų mirusių asmenų buvo vyrai. 2015 m. 100 tūkst. gyventojų teko 56,5 mirusiojo nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų (mieste – 51,4, kaime – 66,9).

Išankstiniais Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. nuo nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo 30 neblaivių ir apsvaigusių asmenų (2014 m. – 41), iš kurių 6 žuvo (2014 m. – 10). Dar 5 neblaivūs ir apsvaigę asmenys nukentėjo kelyje į ar iš darbo (2014 m. – 4).

Neblaivių asmenų nusikalstamumas, sukelti eismo įvykiai, socialinės rizikos šeimos

Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. 26 proc. (10,4 tūkst.) ištirtų nusikalstamų veikų padarė neblaivūs asmenys. Palyginti su 2014 m., tokių nusikalstamų veikų skaičius sumažėjo 1,1 tūkst. (9,5 proc.).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2015 m. kas septintą užregistruotą įvykį sukėlė neblaivus asmuo: užregistruoti 439 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės. Juose žuvo 99 žmonės ir buvo sužeisti 834 žmonės. Dėl neblaivių vairuotojų sukeltų kelių eismo įvykių pernai žuvo 15 ir buvo sužeisti 345 žmonės. 2015 m., palyginti su 2014 m., neblaivių asmenų sukeltų kelių eismo įvykių sumažėjo18,1 proc., o neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių – 28 proc.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2015 m. pabaigoje savivaldybių vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitoje buvo 4,3 tūkst. girtaujančių šeimų – tai 0,3 tūkst. (6,5 proc.) mažiau nei 2014 m., jose augo 8,2 tūkst. vaikų. Per metus vaikų, augančių tokiose šeimose, sumažėjo 0,6 tūkst. (6,8 proc.).

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimo duomenys rodo, kad 2012 m. daugiau nei aštuoni iš dešimties 15-64 metų amžiaus asmenų per paskutinius 12 mėn.  yra vartoję alkoholinių gėrimų (82,0%), kas yra beveik 5 proc. mažiau nei 2008 m. Per paskutiniąsias 30 d. alkoholius gėrimus vartojo du trečdaliai Lietuvos gyventojų (66,7%).

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikto Pasaulio sveikatos organizacijos koordinuojamo tarptautinio mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos ir sveikatos tyrimo (Health Behaviour in School-aged Children – HBSC) duomenimis 2014 m. Beveik trečdalis 11–15 metų amžiaus berniukų (34 proc.) ir mergaičių (30 proc.) nurodė bent kartą gyvenime išgėrę tiek alkoholinių gėrimų, kad pasijustų apsvaigę. Vertinant intensyvų alkoholio vartojimą nustatyta, kad 13 proc. 15 metų amžiaus berniukų ir 7 proc. mergaičių teigė, kad apsvaigę nuo alkoholio buvo daugiau kaip 10 kartų per savo gyvenimą (20.1 lent.). Per pastarąjį mėnesį bent kartą apsvaigę nurodė 6 proc. berniukų ir 5 proc. mergaičių (20.2 lent.). Beveik kas antras respondentas (47 proc. mergaičių ir 54 proc. berniukų) nurodo, jog visiškai nėra vartoję jokių alkoholinių gėrimų. Dažniausiai vartojamais alkoholiniais gėrimais tiriamieji įvardino alų (tik berniukų grupėje), „šampaną“, alkoholinius kokteilius. Šie gėrimai buvo vartojami dažniau nei vynas ar stiprieji gėrimai. Daugiau informacijos tyrime.

Lietuvos statistikos departamentas atliko gyventojų sveikatos statistinį tyrimą. Apklausa vyko 2014 m. rugsėjo–lapkričio mėn. Statistiniai duomenys renkami tiesioginės apklausos būdu, apklausiant 15 metų ir vyresnius respondentus. Tyrimas atliekamas imčių metodu, taikant paprastąją atsitiktinę tikimybinę imtį. Gyventojai į imtį renkami iš Gyventojų registro. 2014 m. į tyrimą buvo išrinkta 7 tūkst. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų, iš jų tyrime dalyvavo 5 205 (74,4 proc.)

Alkoholio vartojimas

Alkoholio vartojimas yra opi socialinė ir sveikatos problema. Tyrimo metu nustatyta, kad per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos 75 proc. 15 metų ir vyresnių gyventojų vartojo alkoholinius gėrimus (83 proc. vyrų ir 69 proc. moterų). Per pastaruosius devynerius metus gyventojų, vartojančių alkoholinius gėrimus, dalis beveik nepakito – 2005 m., kad vartojo, nurodė 76 proc. gyventojų.

Vyrų ir moterų alkoholinių gėrimų vartojimo per praėjusius 12 mėnesių dažnumas
2014 m. didžiausia gyventojų dalis – 24 proc. (16 proc. vyrų ir 31 proc. moterų) – nurodė, kad vartojo alkoholį rečiau nei kartą per mėnesį, 18 proc. (17 proc. vyrų ir 19 proc. moterų) – kartą per mėnesį, 19 proc. (26 proc. vyrų ir 14 proc. moterų) – 2–3 dienas per mėnesį, 14 proc. (24 proc. vyrų ir 5 proc. moterų) – kas savaitę.

Gyventojų, per praėjusius 12 mėnesių vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis pagal amžiaus grupes.
Didžiausia per praėjusius 12 mėnesių vartojusių alkoholį tiek vyrų (92 proc.), tiek moterų (86 proc.) dalis buvo  25–54 metų amžiaus grupėje. 

Gyventojų, vartojusių alkoholinius gėrimus per praėjusius 12 mėnesių dalis, pagal  išsilavinimo lygį.
Vertinant skirtingo išsilavinimo žmonių alkoholinių gėrimų vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių iki apklausos, nustatyta, kad alkoholinius gėrimus vartojusių tiek vyrų, tiek moterų dalis buvo didesnė tarp turinčiųjų aukšto lygio išsilavinimą nei tarp tų, kurių išsilavinimas buvo žemo lygio. 

Per pastaruosius 12 mėnesių tiek miesto, tiek kaimo gyventojų, vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis buvo vienoda – atitinkamai 75 ir 76 proc.

Gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio.
Alkoholinius gėrimus nuo pirmadienio iki ketvirtadienio bent vieną dieną įprastai vartoja 8 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (14 proc. vyrų ir 2 proc. moterų).
Tarp tų gyventojų, kurie nurodė, kad bent kartą per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, didžiausia dalis – 27 proc. – juos vartojo vieną iš keturių dienų, 17 proc. – dvi dienas, 8 proc. – tris dienas, 6 proc. – visas keturias dienas. 42 proc. gyventojų nurodė, kad alkoholinių gėrimų nuo pirmadienio iki ketvirtadienio įprastai nevartoja. Nuo pirmadienio iki ketvirtadienio bent vieną dieną alkoholinius gėrimus vartojo 7 proc. miesto ir 10 proc. kaimo gyventojų.

Vidutinis standartinių alkoholio vienetų (SAV) skaičius suvartojamas per dieną.
Vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas nuo pirmadienio iki ketvirtadienio per dieną, kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vidutiniškai 7 standartinius alkoholio vienetus2 (toliau – SAV).
2 Vienas SAV laikoma 10 g gryno etilo alkoholio. Šį kiekį atitiktų 25 ml stipraus (40 proc.) alkoholinio gėrimo, 100 ml vyno, 200 ml 5 proc. stiprumo alaus.

Gyventojų alkoholinių gėrimų vartojimo dažnumas nuo penktadienio iki sekmadienio.
Alkoholinius gėrimus savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) įprastai vartojo 13 proc. 15 metų ir vyresnio amžiaus gyventojų (23 proc. vyrų ir 5 proc. moterų). Tarp tų gyventojų, kurie nurodė, kad bent kartą per savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, 54 proc. nurodė, kad juos vartojo vieną iš trijų dienų (nuo penktadienio iki sekmadienio), 35 proc. – dvi dienas, 7 proc. – visas tris dienas. 4 proc. gyventojų nurodė, kad savaitgalio dienomis alkoholinių gėrimų įprastai nevartoja. 12 proc. miesto ir kiek daugiau – 14 proc. – kaimo gyventojų vartojo alkoholinius gėrimus bent vieną dieną nuo penktadienio iki sekmadienio. Savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) alkoholiniai gėrimai vartojami gausiau. Šiomis dienomis vienas 15 metų ir vyresnis gyventojas per dieną, kai vartojo alkoholinius gėrimus, išgėrė vidutiniškai 8 SAV. 

Vyrų ir moterų rizikingo (gausaus) alkoholinių gėrimų vartojimo per pastaruosius  12 mėnesių dažnumas
Iš alkoholį per metus iki apklausos vartojusių moterų 61 proc. nurodė, kad nei karto nebuvo atvejo, kad būtų rizikingai (gausiai) vartojusios alkoholinius gėrimus, t. y. kai vieno pobūvio metu būtų išgėrusios 6 ir daugiau SAV. Dauguma (72 proc.) alkoholį vartojusių vyrų nurodė, kad per metus buvo bent vienas atvejis, kai vieno pobūvio metu išgėrė alkoholio kiekį, atitinkantį 6 ir daugiau SAV.

Gyventojų, per pastaruosius 12 mėnesių rizikingai (gausiai) vartojusių alkoholinius gėrimus, dalis pagal amžiaus grupes
Daugiausia tiek vyrų, tiek moterų, kurie nurodė, kad pasitaikė tokių atvejų, kai buvo išgeriamas rizikingas alkoholio kiekis (6 ir daugiau SAV) buvo 25–54 metų amžiaus grupėje.

Leidinio elektroninę versiją ir statistinę informaciją galite rasti:

http://osp.stat.gov.lt/services-portlet/pub-edition-file?id=20908


Ataskaita apie 2015 m. realizuotus alkoholinius gėrimus (parengta pagal įmonių, turinčių licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pateiktus duomenis)

Ataskaita apie 2016 m. realizuotus alkoholinius gėrimus (parengta pagal įmonių, turinčių licencijas verstis didmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, pateiktus duomenis)

Ataskaita apie 2015 m. pagamintus ir realizuotus alkoholinius gėrimus (parengta pagal įmonių, turinčių alkoholinių gėrimų gamybos licencijas, pateiktus duomenis)

Palyginamoji ataskaita apie 2014-2015 m. pagamintus ir realizuotus alkoholinius gėrimus (parengta pagal įmonių, turinčių alkoholinių gėrimų gamybos licencijas, pateiktus duomenis)

Palyginimoji 2013-2015 m. ataskaita apie realizuotis alkoholinius gėrimus

Palyginimoji 2013-2016 m. I ketvirtis ataskaita apie realizuotis alkoholinius gėrimus

Informacija apie per 2012-2014 m. importuotus alkoholinius gėrimus

2016 m. duomenys apie parduotą nedenatūruotą etilo alkoholį, skirtą naudoti gamybos, techninėms reikmėms bei mokslo ir tyrimo darbams

2016 m.duomenys apie parduotą denatūruotą etilo alkoholį, skirtą naudoti gamybos, techninėms reikmėms bei mokslo ir tyrimo darbams         

Palyginamieji duomenys apie 2011-2016 metais Lietuvos Respublikoje pagal Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento išduotus leidimus parduotą nedenatūruoto etilo alkoholio ir denatūruoto etilo alkoholio kiekį


[1]European Commission: Special Eurobarometer 331. EU citizens’ attitudes towards alcohol, 2010

[2]Narkotikų Kontrolės Departamentas: Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo paplitimas Lietuvoje 2004 ir 2008 metais, Vilnius, 2009

[3]Atlikta reprezentatyvi 11, 13 ir 15 metų mokinių grupių apklausa.

Lietuvos statistikos departamento metiniai pranešimai spaudai:

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2015 m. (grafinė informacija)

Alkoholio ir tabako vartojimas ir padariniai 2014 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2013 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2012 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2011 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2010 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2009 m.

Alkoholio vartojimas ir jo padariniai 2008 m.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenys apie realizuotus tabako gaminius įmonėms turinčioms mažmeninės prekybos licencijas ir tabako vartojimo paplitimą Lietuvoje

Mažmeninės prekybos alkoholiniais  gėrimais vietų tinklo tankumo įvertinimo rekomendacijos >> plačiauInformacija apie išduotas licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholinias gėrimais ir tabako gaminiais}

Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais vietų išsidėstymo Lietuvos teritorijoje 2013 metais tyrimas >> plačiau

Papildoma informacija susijusi su alkoholio produktais ir jų vartojimu

1 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimas

Mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse

 

2014

2015*

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Parduota alkoholinių gėrimų, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai

3686

3616

-1,9

Alkoholiniai kokteiliai

551

449

-18,5

Vynas

3186

2383

-25,2

Fermentuoti gėrimai

3527

3401

-3,6

Alus

27845

26839

-3,6

Alkoholinių gėrimų kiekis, tenkantis vienam gyventojui, litrais

 

 

 

Spiritinių gėrimų

12,6

12,4

-1,6

Alkoholinių kokteilių

1,9

1,5

-21,1

Vynų

10,9

8,2

-24,8

Fermentuotų gėrimų

12,0

11,7

-2,5

Alaus

94,9

92,4

-2,6

Parduota tabako gaminių, to meto kainomis, mln. EUR

392,5

447,3

14,0

* – išankstiniai duomenys.

 

2 lentelė. Alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių vidutinės mažmeninės kainos Eurais

 

Matavimo vnt.

2014

2015

Alkoholiniai gėrimai1

 

 

 

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

1 l

11,03

11,42

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

1 l

19,65

19,52

Likeris, 17–43 proc. alk.

1 l

15,24

16,40

Viskis, 40 proc. alk.

0,5 l

10,32

10,72

Brendis, 38 proc. alk.

1 l

15,73

15,90

Trauktinė, 20–50 proc. alk.

0,5 l

6,46

6,45

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

0,75 l

5,79

5,94

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

0,75 l

3,29

3,38

Vaisių vynas

0,7 l

1,67

1,82

Vermutas

1 l

8,12

9,12

Putojantis vynuogių vynas

0,75 l

4,08

4,17

Lietuvoje gaminamas alus2

0,5 l

0,74

0,70

Importinis alus

0,5 l

0,98

0,92

1 Reprezentatyviųjų alkoholinių gėrimų sąrašas kiekvienais metais yra atnaujinamas, atsižvelgiant į alkoholinių gėrimų asortimento pasikeitimą rinkoje. Kainų statistinis tyrimas skirtingais metais apima iš skirtingų šalių importuotus, skirtingų gamintojų pagamintus įvairaus stiprumo alkoholinius gėrimus.

2 Be taros vertės.

 

3 lentelė. Alkoholinių gėrimų mažmeninių kainų pokyčiai

palyginti su ankstesniais metais, procentais

 

2014

2015

Visi alkoholiniai gėrimai

1,6

0,9

Spiritiniai gėrimai1

–0,1

2,8

Vynas, fermentuoti gėrimai2

1,8

4,1

Alus

4,7

–5,2

[1]Degtinė, likeris, konjakas ir brendis, trauktinė, viskis, balzamas, romas, džinas, tekila, alkoholiniai kokteiliai.

2Nespirituotas vynuogių vynas, spirituotas desertinis vynas, vaisių vynas, putojantis vynas, vermutas, sidras.

 

4 lentelė. Alkoholinių gėrimų  gamyba

 

2014

2015

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

1 129

1 153

2,1

Vynas

601

438

-27,1

Fermentuoti gėrimai

6 674

4 942

-26,0

Alus

31 720

31 082

-2,0

 

5 lentelė. Alkoholinių gėrimų  importas

 

2014

2015◘

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

1 044

888

-14,9

Vynas

11 642

8 746

-24,9

Fermentuoti gėrimai

3 099

2 751

-11,2

Alus

6 501

4 801

-26,1

◘ – negalutiniai duomenys.

 

 

6 lentelė. Alkoholinių gėrimų  eksportas

 

2014

2015◘

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Alkoholiniai gėrimai, tūkst. dekalitrų

 

 

 

Spiritiniai gėrimai, įskaitant alkoholinius kokteilius, 100 proc. alk.

487

469

-3,7

Vynas

8 125

5 654

-30,4

Fermentuoti gėrimai

4 496

2 829

-37,1

Alus

6 540

6 131

-6,3

◘ – negalutiniai duomenys.

 

7 lentelė. Vidutinis mėnesinis neto darbo užmokestis, jo pokytis ir perkamoji galia

 

2014

2015

Neto darbo užmokestis, EUR

527,2

553,9

Pokytis, palyginti su ankstesniais metais, procentais

5,2

5,1

Galimybė įsigyti alkoholinių gėrimų, litrais

 

 

Lietuvoje gaminama degtinė, 40 proc. alk.

48

49

Importinė degtinė, 40 proc. alk.

27

28

Likeris, 17−43 proc. alk.

35

34

Viskis, 40 proc. alk.

26

26

Brendis, 38 proc. alk.

34

35

Trauktinė, 20–50 proc. alk.

41

43

Nespirituotas vynuogių vynas, 10–14,5 proc. alk.

68

70

Spirituotas desertinis vynas, 11–17 proc. alk.

120

123

Vaisių vynas

221

213

Vermutas

65

61

Putojantis vynuogių vynas

97

100

Lietuvoje gaminamas alus

356

396

Importinis alus

269

301

1 Rodiklis, parodantis, kokį konkrečių produktų kiekį galima įsigyti už vidutinį mėnesinį neto darbo užmokestį.

 

8 lentelė. Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenys

Įrašyti į sveikatos priežiūros įstaigų įskaitą asmenys, pirmą kartą susirgę

2014

2015

 

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

 

alkoholine psichoze

531

431

100

315

216

496

396

100

296

200

 

lėtiniu alkoholizmu

1 425

1 025

400

1166

259

1253

924

329

1035

218

 

Pirmą kartą susirgusių asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

 

alkoholine psichoze

18,1

31,9

6,3

16,0

22,4

17,1

29,6

6,4

15,2

21,0

 

lėtiniu alkoholizmu

48,6

75,9

25,3

59,2

26,9

43,1

69,1

21,0

53,0

22,9

 

9 lentelė. Mirtingumas dėl alkoholio vartojimo, Higienos instituto duomenys

 

 

 

2014

2015

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius

Iš viso

758

582

176

473

285

732

555

177

495

237

iš jų dėl:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

alkoholinės kepenų ligos

339

247

92

222

117

319

226

93

227

92

atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu

242

192

50

150

92

253

191

62

164

89

alkoholinės kardiomiopatijos

98

78

20

59

39

87

73

14

56

31

kitų ligų

79

65

14

42

37

73

65

8

48

25

Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės

463

262

201

325

138

432

248

184

311

121

Mirusių dėl alkoholio vartojimo asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

Iš viso

25,9

43,1

11,1

24,0

29,6

25,2

41,5

11,3

25,3

24,9

iš jų dėl:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

alkoholinės kepenų ligos

11,6

18,3

5,8

11,3

12,1

11,0

16,9

5,9

11,6

9,7

atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu

8,3

14,2

3,2

7,6

9,5

8,7

14,3

4,0

8,4

9,3

alkoholinės kardiomiopatijos

3,3

5,8

1,3

3,0

4,0

3,0

5,5

0,9

2,9

3,3

kitų ligų

2,7

4,8

0,9

2,1

3,8

2,5

4,9

0,5

2,5

2,6

Mirusių dėl kepenų cirozės ir fibrozės, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

15,8

19,4

12,7

16,5

14,3

14,9

18,5

11,7

15,9

12,7

 

 

 

10 lentelė. Mirtingumas nuo su rūkymu susijusių piktybinių navikų, Higienos instituto duomenys

 

2014

2015

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Iš viso

vyrai

moterys

mieste

kaime

Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius

Iš viso

1 586

1 294

292

962

624

1640

1334

306

1003

637

trachėjos, bronchų ir plaučių

1 338

1 076

262

827

511

1344

1098

246

832

512

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

248

218

30

135

113

296

236

60

171

125

Mirusių nuo piktybinių navikų, susijusių su rūkymu, asmenų skaičius, tenkantis 100 tūkst. gyventojų

Iš viso

54,1

95,8

18,5

48,9

64,7

56,5

99,7

19,5

51,4

66,9

trachėjos, bronchų ir plaučių

45,6

79,6

16,6

42,0

53,0

46,3

82,1

15,7

42,6

53,9

lūpų, burnos ertmės ir ryklės

8,5

16,1

1,9

6,9

11,7

10,2

17,6

3,8

8,8

13,1

 

11 lentelė. Asmenys, nukentėję dėl nelaimingų atsitikimų darbe, kelyje į darbą (iš darbo)

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys

 

 

 

2014

2015*

Dėl nelaimingų atsitikimų darbe nukentėjo asmenų, iš viso

3 308

3 514

blaivių (0,01–0,1 promilės)

470

519

neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių)

41

30

neapsvaigusių, vartojusių alkoholinius gėrimus (0,1–0,4 promilės)

6

10

nevartojusių alkoholinių gėrimų (0,0 promilių)

11

2

nenustatyta

2 780

2 953

žuvo asmenų

59

42

neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių)

10

6

Dėl nelaimingų atsitikimų kelyje į darbą (iš darbo) nukentėjo asmenų, iš viso

1 931

2 332

blaivių (0,01–0,1 promilės)

200

239

neblaivių, apsvaigusių (0,41 ir daugiau promilių)

4

5

neapsvaigusių, vartojusių alkoholinius gėrimus (0,1–0,4 promilės)

3

5

nevartojusių alkoholinių gėrimų (0,0 promilių)

2

2

nenustatyta

1 722

2081

* – išankstiniai duomenys.

 

12 lentelė. Neblaivių asmenų padarytos nusikalstamos veikos Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

 

2014

2015

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Palyginti su bendru ištirtų nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų skaičiumi, %

2014

2015

Nusikalstamos veikos

11 453

10 364

-9,5

24,9

26,0

nusikaltimai

10 816

9 967

-7,8

26,4

27,0

baudžiamieji nusižengimai

637

397

-37,7

12,5

13,7

 

13 lentelė. Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenys

 

2014

2015*

Kelių eismo įvykiai, iš viso

3 256

3 161

Žuvo žmonių1

267

241

Sužeista žmonių

3 786

3 777

iš jų vaikų iki 18 metų amžiaus

662

577

Kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, iš viso

536

439

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

321

231

Žuvo žmonių1

120

99

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

49

15

Sužeista žmonių

935

834

iš jų dėl neblaivių vairuotojų kaltės

434

345

* – išankstiniai duomenys.

1 Žuvusieji – asmenys, mirę nuo eismo įvykyje patirtų kūno sužalojimų vietoje arba per 30 parų po įvykio.

 

14 lentelė. Socialinės rizikos šeimos

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys, metų pabaigoje, tūkst.

 

2014

2015

Padidėjimas, sumažėjimas (–), %

Socialinės rizikos šeimų skaičius

9,9

9,7

-2,0

jose vaikų

19,7

19,1

-3,0

Iš socialinės rizikos šeimų – girtaujančios šeimos

4,6

4,3

-6,5

jose vaikų

8,8

8,2

-6,8

 

Paskutinė atnaujinimo data: 2017-04-28
UA-79662928-1