Naujausioje metinėje ataskaitoje EMCDDA atkreipia dėmesį į didėjančią naujų ir įsitvirtinusių medžiagų keliamą grėsmę

Data

2017 06 05

Įvertinimas
0
cjj.jpg

Didėjantis mirties nuo perdozavimo atvejų skaičius, tolesnis naujų psichoaktyviųjų medžiagų prieinamumas ir didėjanti labai stiprių sintetinių opioidų grėsmė sveikatai — problemos, į kurias atkreipia dėmesį Europos narkotikų ir narkomanijos stebėsenos centras (EMCDDA), šiandien Briuselyje paskelbtoje savo 2017 m. Europos narkotikų vartojimo paplitimo ataskaitoje. Tendencijos ir pokyčiai. Savo metinėje apžvalgoje EMCDDA taip pat analizuoja didėjančio kokaino prieinamumo požymius, su kanapėmis susijusios politikos pokyčius ir medžiagų vartojimo paplitimą tarp mokinių. Kadangi su narkotikais susijusias Europos problemas vis labiau veikia tarptautiniai pokyčiai, analizuojant atsižvelgiama į pasaulinį kontekstą.

Trečius metus iš eilės didėjantis mirties nuo perdozavimo atvejų skaičius

Šiandien paskelbtoje ataskaitoje atkreipiamas dėmesys į susirūpinimą dėl didėjančio mirties nuo narkotikų perdozavimo atvejų skaičiaus Europoje – jis didėja trečius metus iš eilės. 2015 m. Europoje nustatytas apytiksliai 8 441 – daugiausia su heroinu ir kitais opioidais susijęs – mirties nuo perdozavimo atvejis, taigi šis skaičius, palyginti su apytiksliai 7 950 mirties atvejų trisdešimtyje šalių 2014 m., padidėjo 6 proc. Apie padidėjimą pranešta beveik visose amžiaus grupėse. Apie 2015 m. pagausėjusius mirties nuo perdozavimo atvejus pranešta Vokietijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Turkijoje. 1,3 mln. Europos probleminių opioidų vartotojų yra vieni pažeidžiamiausių.

Imantis intervencinių priemonių, kuriomis siekiama išvengti perdozavimo atvejų Europoje, įrengiamos prižiūrimos narkotikų vartojimo patalpos (NVP) ir opioidų vartotojams, jų partneriams bei šeimos nariams į namus išduodamas naloksonas (opioidų perdozavimą neutralizuojantis vaistas.

Naujų narkotikų randasi lėčiau, bet galimybė jų įsigyti apskritai tebėra didelė

Naujos psichoaktyviosios medžiagos (NPM arba nauji narkotikai) tebėra didelė Europos visuomenės sveikatos problema. Jos nepatenka į tarptautinių narkotikų kontrolės priemonių taikymo sritį ir apima įvairias sintetines medžiagas, įskaitant kanabinoidus, katinonus, opioidus ir benzodiazepinus.

2016 m., naudojantis ES ankstyvojo perspėjimo sistema (APS), pirmąkart aptiktos 66 NPM, t. y. po daugiau kaip vieną per savaitę. Iš šio skaičiaus matyti, kad naujų medžiagų rinkai pateikiama mažiau – 2015 m. buvo aptiktos 98 medžiagos – bet bendrasis dabar galimų įsigyti medžiagų skaičius tebėra didelis. Iki 2016 m. pabaigos EMCDDA stebėjo daugiau kaip 620 NPM (palyginti su maždaug 350 medžiagų 2013 m.).

Lėtesnį naujų medžiagų aptikimą Europoje galima sieti su įvairiais veiksniais. Kai kuriose valstybėse narėse naujais teisės aktais (pvz., visišku draudimu, bendrosiomis ir analoginėmis kontrolės priemonėmis) sukurta labiau ribojama teisinė aplinka, kurioje gamintojams gali būti teikiama mažiau paskatų žaisti su reguliavimo institucijomis „katę ir pelę“ stengiantis inovacijomis aplenkti kontrolės priemones. Šiam sulėtėjimui taip pat galėjo turėti įtakos teisėsaugos operacijos ir NPM laboratorijoms Kinijoje taikomos kontrolės priemonės.

Paminėtina, kad Lietuvoje 2010 m. buvo pradėtas taikyti Narkotinių ir psichotropinių medžiagų įstatymo pakeitimas, nustatantis medžiagų kontrolę tiek individualia tvarka, tiek ir generiniu principu sudarytų narkotinių ir psichotropinių medžiagų darinių grupių kontrolę, kurios dėka beveik 50 proc. medžiagų jau a priori tampa kontroliuojamos.

Su kanapėmis susijusios politikos pokyčiai pasaulyje. Koks jų poveikis Europai?

Pastarieji kanapių reguliavimo sistemos pokyčiai kai kuriuose Šiaurės ir Pietų Amerikų regionuose paskatino Europos politikos formuotojų ir visuomenės susidomėjimą. „Kol bus galima nustatyti santykines įvairių su kanapėmis susijusios politikos metodų sąnaudas ir naudą, reikia palaukti patikimų vertinimų“, – teigiama ataskaitoje. 28 ES valstybėse narėse požiūris į kanapių reguliavimą ir vartojimą skiriasi: šiuo metu kai kur taikomi ribojamieji modeliai, o kai kur toleruojamos asmeninio vartojimo formos (12). Vis dėlto nė viena nacionalinė Europos (28 ES valstybių narių, Turkijos ir Norvegijos) vyriausybė nėra aiškiai pasisakiusi pritarianti pramoginio kanapių vartojimo legalizavimui.

Nors kartą gyvenime kanapių yra bandę apie 87,7 mln. suaugusių (15–64 metų amžiaus) europiečių. Iš jų per pastaruosius 12 mėnesių kanapes vartojo apytiksliai 17,1 mln. jaunų (15–34 metų amžiaus) europiečių. Apie 1 proc. Europos suaugusiųjų kanapes vartoja kasdien arba beveik kasdien (per pastarąjį mėnesį jas vartojo 20 arba daugiau dienų. Lietuvoje Departamento užsakymu atlikto bendrosios populiacijos tyrimo duomenimis 2016 m. nors karta gyvenime kanapių yra bandę 10,8 proc. (15-64 m.) (2012 m. – 10,5 proc.) amžiaus lietuvių, iš jų per pastaruosius 12 mėnesių kanapes vartojo 6 proc. (15-34 m.) (2012 m. – 5,1 proc.) amžiaus lietuvių.

Visą EMCCDA pranešimą galite rasti paspaudę šią nuorodą

UA-79662928-1