Laidoje diskutuota apie pagalbą suaugusiems alkoholikų vaikams

Data

2020 02 13

Įvertinimas
0
433615-957512-1287x836.jpg

Minint Alkoholikų vaikų savaitę, 2020-02-12 LRT radijo laidos „10-12“ studijoje Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktoriaus pavaduotoja Gražina Belian bei Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras kalbėjo apie suaugusius žmones, kurie augo su geriančiais tėvais. Laidoje diskutuota, kokių problemų neišsprendus, jos gali lydėti visą gyvenimą, ir kur galima kreiptis pagalbos.

Klausytis laidos įrašo

Taip pat kviečiame prisijungti prie iniciatyvos „Aš išdrįsau kreiptis pagalbos. O tu?“ ir dalinamės Suaugusių alkoholikų vaikų savigalbos grupę atradusio Antano istorija.

Antano istorija

„Esu suaugęs vaikas, gimęs geriančio tėvo šeimoje, kurioje išoriškai viskas turėjo būti „gerai“. Visą gyvenimą neigti, jog esame alkoholikų šeima, ir „iš tikrųjų tai viskas yra gerai“ reiškė nuolatinę emocinę įtampą, ir nors galėčiau sakyti, kad augau su broliu ir sese, bet iš tikrųjų jaučiausi, kad augu vienas – brolis ir sesuo buvo gerokai vyresni, ir kiekvienas savaip labiau stengėmės ne gyventi, bet išgyventi ir pabėgti iš namų, tad kiekvienas tai darėme savo būdu – brolis ir sesuo dirbdavo arba mokydavosi daug mokykloje, o aš buvau išmokęs tai, ką su šypsena ir meile sau dabar vadinu „profesionaliu valkatavimu“ – grįžti namo vėlai, kartais pusę dvylikos nakties, atidėlioti darbus iki paskutinio, taip nesąmoningai atkartojant tą emocinę įtampą kurią išgyvenau namuose. Atrodytų, kokia ten dar emocinė įtampa jei yra stogas virš galvos bei esam pavalgę ir apsirengę? Toks klausimas ir kaltinimas nuolat skambėjo kaip tiesiogiai ir netiesiogiai išsakomas priekaištas.

Išties, kai tėvas grįždavo girtas, barniai bei muštynės vyko visuomet – kartais jos baigdavosi gana tragiškai – tėvas motiną yra ne kartą fiziškai ženkliai traumavęs. Motina visada grasindavo skirtis bei slėpdavo buto arba darbo raktus, kad tėvas išsigąstų, jog taip smarkiai prisigėrė, jog pamėtė raktus, tačiau kitą dieną skyrybų ar išėjimo iš namų nebūdavo, nors raginome juos skirtis. Raktai taip pat netrukus atsirasdavo ir užburtas ratas tęsdavosi. Motina sakydavo, jog nesiskiria tam, jog „mes turėtume tėvą“, nors aš pats niekada nejaučiau nė vienos situacijos, kad jį turėčiau juolab, kad jis siekė mane abortuoti prieš gimstant. Jaučiausi atvirkščiai: turėjau greit suaugti ir stengtis nesėkmingai apginti motiną nuo tėvo smurto, dėl to būdavęs jo pajuokos objektu. Toks gelbėtojo ir herojaus vaidmuo skatino ir augti „gero mamos berniuko“ rolėje tik daug vėliau atrandant savo tikrąjį vyriškumą ir tapatybę, Didelę savo gyvenimo dalį praleidau bandydamas netiesiogiai įrodyti tėvams, jog esu vertingas ir pelnyti jų meilę ir reikėjo nemažai laiko paleisti šį siekį įrodyti, pyktį ir pradėti gyventi savo gyvenimą.

Būtent atradus SAVus – Suaugusius Alkoholikų Vaikus – pirmąkart gyvenime pasijaučiau kaip namuose, kuriuos tarsi turėjau tik teoriškai kaip vietą pamiegoti, pavalgyti ir susikrauti svarbiems daiktams. Po truputį atskleidus didžiausią šeimos paslaptį ir gėdą bei po truputį patyrus tikros besąlygiškos meilės ir poilsio nuo bėgimo ir emocinio skausmo, augo suvokimas, jog gyvenimas nėra skirtas, jog jį kažkaip prakentėčiau ir išspręsčiau vienas. Anksčiau man atrodė, jog taip jau susiklostė likimas, jog kiti gyvenime yra kažkaip tai laimingi, o man tiesiog nenuskilo.

Gyvenimas yra skirtas ir mano džiaugsmui bei ramybei, o ne chaosui ir skausmui – ši neįtikėtina mintis kuriai mano sveikimo pradžioje priimti man užtruko laiko. Iki šiol turiu sau priminti ne izoliuotis ir užsidaryti stengiantis išgyventi kai sunku, bet išmokti surizikuoti pasitikėti. Ieškoti pagalbos ir Gyventi iš didžiosios raidės. Turiu sau priminti, jog savo gijimo saugodamasis kitų neišmąstysiu tiesiog savo galvoje, nors ir dirbu iš pažiūros „saugų“ analitinį darbą, o ir mąstyti bei kurti planus, ką daryčiau vienu ar kitu blogiausiu atveju, man vis dar įprasta. Vis dėlto, galiu sustoti, pasidalinti, pailsėti ir žengti pirmyn. Kviečiu ir Tave.“

 

Informacijos apie savigalbos grupes ieškokite:

  • Suaugę alkoholikų vaikai (SAV) (www.suaugevaikai.com)
  • Priklausomybe sergančių žmonių artimųjų ir draugų bendrija (Al-Anon) (al-anon.lt)
  • Anoniminiai Alkoholikai (AA) – priklausomybe nuo alkoholio sergančių asmenų draugija (aalietuvoje.org)

http://ntakd.lrv.lt/uploads/ntakd/documents/images/atvirlaiskio%20pav(1).png