Kas skatina darbuotojus vartoti psichoaktyviąsias medžiagas?

Data

2020 03 26

Įvertinimas
0
pexels-photo-3807738.jpeg

Nors psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas yra darbuotojų privataus gyvenimo dalis, vis dažniau kalbama apie tokio elgesio keliamas problemas ir neigiamas pasekmes darbo vietose: nelaimingus atsitikimus, pravaikštas, vėlavimus į darbą ar sumažėjusį produktyvumą. Visgi šių medžiagų vartojimas gali būti ir darbo pasekmė, iššaukta streso darbe, didelio darbo krūvio, frustracijos, pamaininio darbo, motyvacijos trūkumo, darbo nepastovumo ar nesaugumo, o kartais ir noro pasiekti geresnius veiklos rezultatus. Tad kai kurie motyvai, skatinantys vartoti psichoaktyviąsias medžiagas, gali būti susiję ir su darbu.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2020 m. atlikto tyrimo „Tabako gaminių ir alkoholio vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių efektyvumo ir požiūrio vertinimas“, kuriame dalyvavo 1007 Lietuvos gyventojai (iš jų – 680 dirbančiųjų), duomenimis, ženkliai didesnė dalis dirbančiųjų (49 proc.) nei nedirbančių apklausos dalyvių (39 proc.) nurodė bent kartą gyvenime vartoję kokias nors psichoaktyviąsias medžiagas, siekdami sumažinti stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių psichoaktyviąsias medžiagas šiuo tikslu vartojo 34 proc. dirbančiųjų (29 proc. nedirbančių), bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 21 proc. dirbančiųjų (18 proc. nedirbančių), o kasdien – 3 proc. dirbančiųjų (4 proc. nedirbančių).

 

Daugiausia psichoaktyviąsias medžiagas šiuo tikslu vartojusiųjų buvo tarp tarnaujančių įstaigose, dirbančių protinį darbą ar aptarnavimo sferoje, o mažiausiai tarp dirbančių žemės ūkio, miško darbus.

 

Taip pat didesnė dalis dirbančiųjų (29 proc.) nei nedirbančių apklausos dalyvių (23 proc.) bent kartą gyvenime vartojo kokias nors psichoaktyviąsias medžiagas, siekdami padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotį ar pagerinti veiklos rezultatus. Bent kartą per paskutinius 12 mėnesių psichoaktyviąsias medžiagas šiuo tikslu vartojo 18 proc. dirbančiųjų (15 proc. nedirbančių), bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų – 11 proc. dirbančiųjų (11 proc. nedirbančių), kasdien – 2 proc. dirbančiųjų (2 proc. nedirbančių).

 

Daugiausia psichoaktyviąsias medžiagas šiuo tikslu vartojančių ir dirbančių asmenų buvo tarp dirbančių pramonėje, statybose.

 

Tyrimas atskleidė, kad žymiai didesnė dalis dirbančių vyrų nei moterų vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, siekdami padidinti produktyvumą, darbingumą, motyvaciją atlikti užduotį ar pagerinti veiklos rezultatus, bent kartą gyvenime (35 proc. vyrų ir 23 proc. moterų), bent kartą per paskutinius 12 mėnesių (24 proc. vyrų ir 13 proc. moterų) ir bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų (15 proc. vyrų ir 7 proc. moterų). Dirbantys vyrai taip pat dažniau nei moterys vartojo psichoaktyviąsias medžiagas, siekdami sumažinti stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų (25 proc. vyrų ir 17 proc. moterų).