Ką iš tiesų parodo teigiami aplinkos testavimo mokyklose rezultatai?

Data

2020 02 12

Įvertinimas
0
photo-1578496781406-af4f2fb64457.jpg

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas (toliau – Departamentas), reaguodamas į žiniasklaidos pranešimus apie mokyklose vykdomus aplinkos testavimus bei planus vykdyti papildomus patikrinimus, pasitelkiant į pagalbą šunis, siekiant mokyklose aptikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų, teikia aktualią informaciją ir rekomendacijas, susijusias su aplinkos testavimu mokyklose.

Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo Europos mokyklose (ESPAD) duomenimis, 2015 m. bent kartą – du gyvenime vartojusių kokį nors narkotiką 15–16 m. mokinių buvo 19,2 proc. (2011 m. – 21,9 proc.) (Europoje – 18 proc.). Kadangi psichoaktyviosios medžiagos dažniausiai pradedamos vartoti mokykliniame amžiuje, jų vartojimo prevencija mokykloje yra itin svarbi.

 

Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatyme mokyklos vadovui numatyta prievolė užtikrinti sveiką ir saugią mokyklos aplinką, užkertančią kelią bet kokioms smurto, prievartos apraiškoms ir žalingiems įpročiams. Vienas iš galimų tokio uždavinio sprendimo būdų – aplinkos testavimas. Aplinkos testai – metodas, kurio pagalba galima aptikti narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakus aplinkoje (pvz., mokykloje). Tokios narkotinės medžiagos kaip susmulkintos kanapių dalys, heroino, kokaino, amfetamino, metamfetamino milteliai pagal savo kilmę ir formą, išorės požymius yra birios, našios, lengvai pasiskleidžiančios aplinkoje, todėl šių medžiagų mikrodalelės gali patekti ant įvairių objektų paviršių (pvz., palangių, stalų, durų rankenų). Svarbu pabrėžti, kad atliekamas aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose, kuriose testavimas buvo atliktas. Mokyklų aplinkos vertinimas narkotinių ar psichotropinių medžiagų aptikimo aplinkoje testų pagalba, turėtų būti vykdomas kartu su prevencinėmis priemonėmis, kurios būtų tikslinamos atsižvelgiant į gautus aplinkos vertinimo rezultatus.

 

FAKTAS: Aplinkos testavimas parodo ne narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo faktą, o narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų aptikimą patalpose, kuriose testavimas buvo atliktas.

 

2015 m. duomenimis, 61 iš 302 mokyklų buvo aptikta narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų. Aptikus narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, didžiausia dalis mokyklų apie testavimo rezultatus nurodė informavusios mokyklos bendruomenę – moksleivius, tėvus, pedagogus. 36 proc. mokyklų nurodė taikę kitas priemones, pavyzdžiui: „aptverta mokyklos teritorija, sustiprintas mokytojų budėjimas“; „rezultatai aptarti vaiko gerovės komisijoje, informuota pedagogų bendruomenė, nutarta papildomai įsigyti testų“; „priimti konkretūs sprendimai dėl pašalinių asmenų patekimo į mokyklą“.

 

FAKTAS: Mokyklų aplinkos testavimas turėtų būti vykdomas kartu su prevencinėmis priemonėmis, kurios būtų tikslinamos atsižvelgiant į gautus aplinkos vertinimo rezultatus.

Departamentas rekomenduoja atlikus aplinkos testavimą mokyklose:

  • su aplinkos testavimo rezultatais supažindinti mokyklos tarybą, mokyklos bendruomenę (mokytojus, tėvus, moksleivius) – rezultatų paviešinimas užtikrins didesnę kontrolę;
  • apie nustatytas mokyklos aplinkoje psichoaktyviąsias medžiagas informuoti teisėsaugos institucijas – būtina pasikviesti policijos atstovus ir aptarti žingsnius, siekiant išsiaiškinti galimus medžiagų platinimo kelius ar asmenis;
  • suplanuoti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencines priemones, atsižvelgiant į tikslinės grupės poreikius;
  • organizuoti psichologinę pagalbą mokiniams – išsiaiškinti, kuriems mokiniams reikalinga pagalba dėl eksperimentavimo su psichoaktyviosiomis medžiagomis ir juos nukreipti ankstyvajai intervencijai;
  • esant galimybei galima atlikti detalesnį mokyklos aplinkos testavimą dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų (ištirti daugiau vietų, vienai vietai naudoti tik vieną lakmuso popierėlį), tačiau detalesnis mokyklų aplinkos tyrimas yra brangus, o papildomas šunų pasitelkimas į pagalbą, ieškant mokykloje narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų, ar kitų gąsdinančių priemonių naudojimas neprisideda prie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo mažinimo ir mokinių sveikos gyvensenos skatinimo. Svarbu pridurti, kad atsitiktinis mokinių testavimas dėl narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo nėra veiksminga prevencijos priemonė ir net gali būti žalinga. Šitokios priemonės mokyklose taikyti nerekomenduojama. Todėl siūlome pastangas nukreipti ne į papildomą mokyklos aplinkos tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės pagalbos mokiniams organizavimą.

 

Svarbu atsiminti, kad mokykloje vykdoma psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencija bus veiksminga tik tuomet, kai jos idėjas palaikys visa mokyklos bendruomenė, todėl į aktyvią veiklą svarbu įtraukti šeimą ir bendruomenės narius.

 

SVARBU: Pastangas reikėtų nukreipti ne į papildomą mokyklos aplinkos ar mokinių tikrinimą, o į prevencinių priemonių bei psichologinės pagalbos mokiniams organizavimą.

 

Pokalbis su Departamento direktoriaus pavaduotoja, laikinai atliekančia direktoriaus funkcijas, G. Belian ir RVUL Toksikologijos centro vadovu R. Badaru 2020-02-12 LRT radijo laidoje „Lietuvos diena“ (nuo 22 min.)

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos ir kontrolės priemonių taikymo Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose 2015 m. apklausos ataskaita

Kur kreiptis pagalbos Jūsų savivaldybėje, jeigu vaikas vartoja psichoaktyviąsias medžiagas?

Informacinis leidinys tėvams apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir azartinių lošimų prevenciją „Vaikai seka tėvų pavyzdžiu“ (2017 m.)

Ankstyvoji intervencija

Europos prevencinių tyrimų draugijos pozicija dėl neveiksmingų ir galimai žalingų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos priemonių (anglų k.)

 

 

UA-79662928-1